Amniono embolija yra labai reta medicininė problema, kuri gali tapti pavojinga nėščios moters ir jos vaisiaus gyvybei. Komplikacijos atsiranda, kai vaisiaus vandenys ar pasiklydusios vaisiaus ląstelės išeina pro placentą ir patenka į motinos kraujotaką. Jos imuninė sistema svetimą medžiagą traktuoja kaip patogeną, išskirdama histaminus ir kitas chemines medžiagas, kurios sukelia alerginę reakciją. Dėl to motina gali patirti plaučių nepakankamumą, širdies nepakankamumą ir smegenų pažeidimą, kuris galiausiai gali baigtis mirtimi be skubios medicinos pagalbos.
Gydytojai nenustatė jokių aiškių priežasčių, rizikos veiksnių ar ankstyvų įspėjamųjų vaisiaus vandenų embolijos požymių. Kadangi būklė yra tokia reta, nebuvo daug didelių mokslinių tyrimų projektų, skirtų galimoms priežastims atskleisti. Atrodo, kad vyresnėms nei trisdešimties metų moterims rizika yra šiek tiek didesnė, kaip ir alergiškiems pacientams. Vaisiaus vandenų embolija dažniausiai išsivysto prieš pat gimdymą, jo metu arba po jo, nors problemų galima patirti jau antrąjį nėštumo trimestrą.
Imuninės sistemos atsakas į amniono emboliją yra panašus į tai, kas atsitinka, kai žmogų ištinka stiprus alergijos priepuolis. Moteris patiria anafilaksinį šoką, nes histaminai sukelia kvėpavimo takų, širdies ir gyvybiškai svarbių kraujagyslių uždegimą. Vienas iš pirmųjų vaisiaus vandenų embolijos požymių yra stiprus, staigus dusulys, kuris gali pasireikšti prieš plaučius. Kai širdis tampa labiau įtraukta, pavojingai žemas kraujospūdis ir širdies nepakankamumas. Taip pat gali pasireikšti stiprus vidinis kraujavimas, traukuliai, koma ir vaisiaus kančios.
Kai pacientui pasireiškia amniono embolijos simptomai, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Pagrindinis tikslas – stabilizuoti kvėpavimą ir širdies susitraukimų dažnį deguonies terapija, širdies ir plaučių reanimacija, vaistais ir intraveniniais skysčiais. Taip pat gali būti skiriami priešuždegiminiai vaistai ir antihistamininiai vaistai. Gimdymas iš karto skatinamas atliekant cezario pjūvį, siekiant išlaisvinti kūdikį iš gimdos ir gydyti jį pagal simptomus. Dauguma kūdikių gali atsigauti, nors tik apie 20–40 procentų motinų išgyvena net ir su profesionalia priežiūra.
Moterims, kurios gali išgyventi ūminę amniono embolijos fazę, paprastai reikia ilgalaikės priežiūros ir stebėjimo, kad būtų išvengta įvairių komplikacijų. Plaučių ir širdies problemos gali išlikti kelias dienas ar savaites, o bet koks neurologinis pažeidimas dažnai būna nuolatinis. Išgyvenusieji turi reguliariai lankytis sveikatos patikrinimuose, kad įsitikintų, jog problemų nekils ateityje.