Anaerobinė energija yra energija, gaunama glikolizės ir pieno rūgšties fermentacijos metu organizme. Anaerobinė reiškia „be oro“ ir ji kontrastuojama su aerobine energija, gaunama iš deguonies. Tam tikros pratimų rūšys, vadinamos anaerobiniais pratimais, padeda organizmui pradėti anaerobinį metabolizmą. Anaerobiniai pratimai padeda stiprinti raumenų masę ir našumą, o aerobiniai pratimai padeda stiprinti širdies ir kraujagyslių sistemą ir valdyti svorį. Anaerobiniai pratimai yra intensyvūs, tačiau atliekami tik ne ilgiau kaip dvi minutes, tuo metu anaerobinės energijos gamyba būna didžiausia.
Pieno rūgšties fermentacija gamina anaerobinę energiją, paverčiant cukrų, pvz., fruktozę, gliukozę ir sacharozę, į ląstelių energiją, todėl pieno rūgštis susidaro kaip šalutinis produktas. Šis procesas, vadinamas glikolize, sukuria adenozino trifosfatą (ATP), molekulę, pernešančią cheminę energiją ląstelėse, ir piruvatą, organinę rūgštį, kuri, kai trūksta deguonies, tampa pieno rūgštimi. Pieno rūgštis padeda palaikyti energijos gamybą, tačiau galiausiai ją turi pašalinti organizmas, nes pieno rūgšties perteklius skatina pieno rūgšties acidozę ir raumenų skausmą.
Esant pieno rūgšties acidozei, sumažėja kraujo pH, todėl kraujas rūgštėja. Pieno rūgštis gali būti paversta atgal į piruvatą per oksidaciją Krebso cikle arba ji gali būti paversta gliukoze kepenyse per Cori ciklą. Gliukozė, sukurta Cori ciklo metu, tiesiog vėl bus glikolize, todėl svarbu, kad organizmas gautų pakankamai deguonies, kad būtų išvengta pieno rūgšties acidozės. Kadangi organizmui ilgainiui reikia deguonies, kad palaikytų sveiką medžiagų apykaitą ir išvengtų pieno rūgšties kaupimosi, anaerobinius pratimus galima atlikti tik trumpais spurtais.
Mankštos intensyvumo lygis, kai pieno rūgštis pradeda kauptis kraujyje, žymi anaerobinės energijos gamybos ribą, taigi ir efektyvaus fizinio krūvio ribą, yra žinomas kaip laktato slenkstis (LT) arba anaerobinis slenkstis (AT). Žmogaus LT gali padidėti reguliariai mankštinantis. Paprastai manoma, kad tai yra nuo 90 iki 95 procentų maksimalaus žmogaus širdies susitraukimų dažnio, o aerobiniai pratimai atliekami esant maždaug 70–80 procentų maksimalaus širdies susitraukimų dažnio. Intervalinėse treniruotėse žmogus trumpą laiką mankštinasi virš LT, kad gamintų anaerobinę energiją ir augintų raumenis, tada treniruojasi mažesniu tempu, kad atsigautų ir aprūpintų kūną deguonimi, tada procesas kartojamas.