Analgetinė nefropatija yra lėtinio inkstų sutrikimo rūšis, kuri atsiranda, kai žmogus ilgą laiką vartoja per daug skausmą malšinančių vaistų. Netgi silpno stiprumo nereceptiniai (OTC) analgetikai, tokie kaip aspirinas ir ibuprofenas, gali sukelti analgezinės nefropatijos simptomus, jei asmuo nuolat vartoja tabletes kasdien keletą savaičių ar mėnesių. Asmuo gali patirti įvairius lengvus ar sunkius simptomus, įskaitant pilvo skausmą, pykinimą ir šlapinimosi sutrikimus. Vengti analgetikų yra vienintelė veiksminga priemonė, padedanti išvengti tolesnio inkstų pažeidimo ir suteikti organams laiko pradėti sveikti.
Kai inkstai reguliariai bombarduojami svetimomis cheminėmis medžiagomis, jie palaipsniui užsidega. Uždegimas sukelia patinimą, kuris gali sutrikdyti inkstų gebėjimą transportuoti ir filtruoti atliekas per šlapimą. Nereceptiniai nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, acetaminofenas ir vaistai, kurių sudėtyje yra kofeino, yra atsakingi už daugumą analgetinės nefropatijos atvejų. Vaistai, kurių sudėtyje yra fenacetino, gali sukelti inkstų problemų, tačiau dėl rizikos šiandien gydytojai fenacetiną skiria retai.
Analgetinė nefropatija paprastai išsivysto mėnesius ar metus, o net progresuojantys atvejai gali nesukelti pastebimų simptomų. Pirmieji inkstų sutrikimo požymiai gali būti sumažėjęs šlapimo išsiskyrimas, dažnas noras šlapintis, pilvo ir apatinės nugaros dalies skausmai. Žmogus dažniausiai gali jaustis pavargęs ir labai lengvai susimuša. Vėlyvose stadijose analgetinė nefropatija gali sukelti mieguistumą, psichikos sumišimą, pykinimą ir vėmimą. Tikėtinas nuolatinis inkstų pažeidimas, sukeliantis inkstų nepakankamumą, jei simptomai nebus atpažinti ir nedelsiant gydomi.
Gydytojas gali diagnozuoti analgetinę nefropatiją paklausdamas apie vaistų vartojimą, įvertindamas fizinius simptomus ir atlikdamas kraujo ir šlapimo mėginių toksikologinius tyrimus. Vaizdo testai, tokie kaip ultragarsas, naudojami fiziniams sutrikimams patikrinti ir inkstų pažeidimo sunkumui įvertinti. Jei tyrimo rezultatai yra neaiškūs, chirurgui gali tekti paimti nedidelį inkstų audinio mėginį, kad galėtų atlikti išsamų laboratorinį tyrimą.
Nustačiusi diagnozę, specialistų komanda gali nustatyti geriausią problemos sprendimo būdą. Pacientams paprastai patariama nedelsiant nutraukti nereceptinių vaistų vartojimą ir laikytis dietos, kurioje mažai natrio ir mažai riebalų. Jei būklė nustatoma anksti, inkstų pažeidimas paprastai gali būti pakeistas per kelis mėnesius. Mažai tikėtina, kad progresuojantys analgetinės nefropatijos atvejai praeis savaime, o gydymo tikslas yra sumažinti simptomų pablogėjimo ir inkstų nepakankamumo riziką. Dializė ir inkstų persodinimas reikalingi tik tada, jei, nepaisant konservatyvaus gydymo, atsiranda rimtų komplikacijų.