Išangės įtrūkimai yra maži įtrūkimai išangės membranose. Paprastai jie labai greitai užgyja prižiūrint namuose, nors kai kuriais atvejais gali prireikti agresyvesnio gydymo ir jie yra gana dažni, ypač kūdikiams. Žmonės, pastebėję išangės įtrūkimų simptomus, turėtų susitarti su gydytoju, kad įvertintų diagnozę. Svarbu kreiptis į gydytoją, kad būtų išvengta kitų būklių su panašiais simptomais, dėl kurių gali prireikti kitokio gydymo.
Žmonės, sergantys šia liga, dažniausiai jaučia skausmą tuštinantis, o deginantis skausmas taip pat gali būti susijęs su šlapinimu. Ant tualetinio popieriaus ar tualeto gali atsirasti ryškių kraujo dėmių, taip pat pacientas gali jausti tokius simptomus kaip niežulys, stiprus kvapas išskyros ir bendras diskomfortas. Išangės plyšį kartais galima pamatyti veidrodyje arba pajusti. Kai kurie pacientai gali stengtis vengti tuštinimosi dėl skausmo.
Priežastys gali būti viduriavimas ir vidurių užkietėjimas, taip pat pastangos išsituštinti. Be to, kartais gimdymas traumuoja išangę, dėl kurios atsiranda įtrūkimų. Jei plyšiui leidžiama išlikti negydoma, jis gali tapti lėtinis. Dėl lėtinių įtrūkimų gali atsirasti raumenų plyšimų, kurie sukelia skausmingus spazmus, taip pat gali būti susiję su infekcijomis ir kitomis sveikatos problemomis.
Gydytojas dažnai gali diagnozuoti analinį plyšį atlikdamas greitą fizinį patikrinimą. Gydymas gali apimti išmatų minkštiklių naudojimą, kad būtų lengviau tuštintis, vietos valymą švelniu muilu, mirkymą šiltame vandenyje, kad sumažintumėte skausmą ir uždegimą, ir tepamaisiais priešuždegiminiais kremais, kad pašalintumėte diskomfortą. Išangės įtrūkimai dažnai išgydomi be operacijos, tačiau retais atvejais gali prireikti nedidelės operacijos analiniam sfinkteriui atkurti.
Įvairaus amžiaus žmonėms gali atsirasti išangės įtrūkimų, o ši dažna medicininė problema nebūtinai atsiranda dėl to, ką pacientas padarė ar nepadarė. Svarbu tinkamai gydyti, kad būtų išvengta komplikacijų. Bendrosios praktikos gydytojas paprastai gali suteikti pacientams reikalingą diagnozę ir gydymą, o siuntimas gali būti suteiktas, jei situacija yra sudėtingesnė ir reikalauja specialisto dėmesio. Pacientai neturėtų būti drovūs kalbėti, kai kalbama apie šlapinimosi ir tuštinimosi problemas, net jei šios temos kartais gali jaustis nepatogios ar gėdingos; gydytojai visa tai matė ir gali suteikti gydymą be komentarų ar sprendimo.