Analitiniai metodai naudoja matematinius principus, kad visiškai nuspėtų teorijos pasekmes. Jie gali būti naudojami visai lygčiai išspręsti be jokio įvertinimo laipsnio. Jie skiriasi nuo skaitinių metodų, kuriais galima tik apytiksliai nuspėti. Analitiniai metodai yra tinkamiausias būdas nustatyti hipotezės rezultatą, kai susijusios lygtys yra paprastos ir norima tikslaus atsakymo. Skaitiniai metodai naudojami, kai lygtys yra per sudėtingos, kad jas būtų galima visiškai išspręsti.
Matematikai naudoja analitinius metodus, kai naudoja pagrindinius algebros principus, kad išspręstų lygtį. Jei lygtis yra pakankamai paprasta, visą sprendimą galima gauti manipuliuojant lygtimi simboline forma. Šiuo atveju nėra vietos aproksimavimui ar spėliojimams – matematikos principai visada nustato, kokias operacijas galima atlikti. Jei aptariamą kintamąjį galima sėkmingai išskirti, analizė yra įrankiai, leidžiantys tai padaryti.
Lygtyje y = 2x galima išspręsti x taikant analitinius metodus. Norint išskirti kintamąjį x, abi lygties puses reikia padalyti iš skaičiaus 2. Bet kuriai y reikšmei x galima gana lengvai visiškai nustatyti.
Taikant paprastą šios lygties taikymą realiame pasaulyje, galima daryti prielaidą, kad žmogaus pėdos ilgis buvo du kartus didesnis už jos plotį: ilgis = 2 * plotis. Ši lygtis būtinai reiškia, kad plotis = ½ * ilgis. Praktinis lygties taikymas gali nesudaryti tikslios teorijos, bet manipuliavimas lygtimi atliekamas naudojant analitinius metodus. Tai reiškia, kad lygtis gali numatyti pėdos plotį neįvedant jokių apytikslių skaičiavimų.
Yra keletas lygčių, kurių niekas nežino, kaip analitiškai išspręsti. Pavyzdžiui, daugelis diferencialinių lygčių neturi žinomų sprendimų. Diferencialinė lygtis susieja kiekio kitimo greitį su jo verte. Skirtingai nuo algebrinės lygties, diferencialinės lygtys turi būti sprendžiamos naudojant skaičiavimus. Dažnai jų rezultatai gali būti tik apytiksliai.
Daugeliui praktinių uždavinių spręsti naudojami skaitiniai metodai. Daugelis įmonių bando optimizuoti savo pardavimus naudodamos skaitinius metodus, kad apytiksliai atitiktų rinkos sąlygas. Jie gali bandyti numatyti įvairių verslo strategijų rezultatus, tačiau paprastai negali naudoti analizės. Norint atlikti analitines prognozes, kaip ir žmogaus pėdos matmenų atveju, reikėtų vienos ar kelių lygčių, kurios susietų skirtingus kintamuosius. Rinka paprastai yra labai sudėtinga ir joje yra per daug kintamųjų, kad juos būtų galima modeliuoti tokiu būdu.