Analoginis kompiuteris yra tas, kuris vienu metu gali atlikti kelis skaičiavimus ir gali susidoroti su begalinėmis skaičių dalimis. Terminas analoginis nesusijęs su tuo, kaip kompiuteris maitinamas, ir gali būti, kad šie kompiuteriai bus elektroniniai. Analoginio įrenginio savybės netgi gali reikšti, kad atliekant tam tikras užduotis jis gali būti geresnis nei skaitmeninis kompiuteris.
Kompiuteris yra tiesiog mašina, kuri apdoroja duomenis nustatytu būdu arba, kitaip tariant, skaičiuoja. Šiandien dauguma kompiuterių yra skaitmeniniai ir veikia sumažindami visus duomenis iki dvejetainių skaičių prieš apdorojimą. Analoginiai kompiuteriai mena tūkstančius metų, tačiau jie skiriasi nuo skaitmeninių kompiuterių tik dviem pagrindiniais būdais.
Pirma, šio tipo kompiuteriai veikia lygiagrečiai, o tai reiškia, kad vienu metu gali atlikti kelias užduotis. Skaitmeninis kompiuteris, nors ir gali veikti daug greičiau, bet kuriuo momentu gali atlikti tik vieną skaičiavimą. Vienintelis būdas tai apeiti skaitmeniniame kompiuteryje yra lygiagretusis skaičiavimas, kai viena mašina turi kelis procesorius, ir net tada, norint pasinaudoti tuo, programos dažnai turi būti perrašytos.
Antrasis skirtumas yra tas, kad analoginis kompiuteris tvarko nuolatinius kintamuosius, o skaitmeninis kompiuteris dirba su atskirais skaičiais. Skirtumas tarp jų yra tas, kad nuolatiniai kintamieji gali apimti visus įmanomus skaičius, netgi neracionalius skaičius, tokius kaip Π (pi).
Diskretieji skaičiai yra tie, kurie yra sveikieji skaičiai; tos, kuriose dešimtainės trupmenos yra ribotos, pvz., viena aštuntoji yra 0.125; arba tie, kurių sekos kartojasi, pvz., vienas šeštadalis yra 0.1666 pasikartojančių. Begalinis neracionalių skaičių pobūdis reiškia, kad jų negalima sumažinti iki dvejetainių skaičių, reikalingų skaitmeniniam kompiuteriui. Tai reiškia, kad tik analoginiai kompiuteriai gali veikti kaip vadinamieji „tikri kompiuteriai“ ir išspręsti kai kurias sudėtingiausias matematikos problemas.
Šio tipo kompiuteriai gali veikti tiek mechaniškai, tiek elektroniškai. Mechaniniai kompiuteriai egzistavo tūkstančius metų, o seniausias žinomas pavyzdys yra Antikythera. Tai graikiška mašina, sukurta maždaug 100 m. pr. Kr., skirta astronominėms pozicijoms apskaičiuoti. Naujesnė ir paplitusi versija yra skaidrės taisyklė.
Elektroninis analoginis kompiuteris veikia tais pačiais principais, tačiau naudoja elektrinius komponentus fizinėms dalims pakeisti. Didelis privalumas yra tas, kad šių komponentų savybės dažnai gali būti įvairios, o fizines dalis tektų pakeisti, kad pasikeistų jų savybės. Neigiama yra tai, kad elektronika yra veikiama triukšmo, tam tikro tipo trukdžių, kuriuos sukelia išoriniai fiziniai veiksniai.