Ancef® yra receptinis vaistas, vartojamas tam tikrų tipų bakterinėms infekcijoms gydyti, įskaitant sunkias odos ir kvėpavimo takų infekcijas, kurias sukelia Streptococcus ir Staphylococcus. Jis gali būti švirkščiamas į raumenis arba lėto atpalaidavimo į veną (IV) lašeliniu būdu. Ancef® paprastai laikomas saugiu, todėl yra nedaug didelio šalutinio poveikio rizikos. Dauguma žmonių, vartojančių vaistą kasdien, kaip nurodė gydytojai, simptomai pagerėjo maždaug per savaitę.
Pagrindinė Ancef® veiklioji medžiaga yra cefazolinas, antibiotikas, naudojamas daugelyje skirtingų vaistų. Cefazolinas prasiskverbia į bakterijų ląsteles ir trukdo jų gebėjimui gaminti specifinius baltymus. Be baltymų bakterijos negali susintetinti savo apsauginių ląstelių sienelių. Tada jie tampa jautrūs natūraliai imuninės sistemos apsaugai ir greitai žūva.
Ancef® veiksmingas nuo daugelio dažniausiai pasitaikančių odos, šlapimo takų, kvėpavimo takų ir virškinimo trakto infekcijų. Jis taip pat gali būti naudojamas kartu su kitais vaistais, siekiant kovoti su sunkiomis širdies ar kraujo bakterijų sukeliamomis komplikacijomis. Be to, gydytojas gali pradėti IV lašinti vaistą pacientui prieš jam atliekant chirurginę procedūrą, kad sumažintų pooperacinių infekcijų riziką.
Dozavimo kiekiai, dažnis ir vartojimo būdai nustatomi atsižvelgiant į paciento amžių ir specifinę būklę. Daugumai pacientų, kuriems yra gana nekomplikuotų odos ar kvėpavimo takų infekcijų, į raumenis suleidžiama maždaug 500 miligramų dozė. Pacientams, turintiems rimtesnių problemų, gali prireikti didesnių dozių, suleidžiamų per IV. Ancef® paprastai vartojamas du ar tris kartus per dieną vieną ar dvi savaites, tačiau gydytojas gali padidinti arba sumažinti dažnį, atsižvelgdamas į paciento atsaką. Jei vaistas bus vartojamas ne ligoninėje, gydytojas arba vaistininkas gali paaiškinti, kaip saugiai jį vartoti namuose.
Dažniausias šalutinis poveikis vartojant Ancef® yra skrandžio sutrikimas, pilvo spazmai ir viduriavimas. Pykinimą ir vėmimą gali sukelti IV vaisto forma. Taip pat yra nedidelis pavojus, kad gali pasireikšti alerginė reakcija, sukelianti niežtintį odos bėrimą, kvėpavimo pasunkėjimą ir lūpų bei burnos patinimą. Svarbu pranešti apie bet kokį šalutinį poveikį gydytojui, kuris skiria vaistą, kad jis galėtų pasirinkti geriausią veiksmų būdą. Gydytojas gali pakoreguoti dozę arba išbandyti kitokį antibiotikų terapijos tipą, kad pamatytų, ar rezultatai yra geresni.