Kas yra angiomiolipoma?

Angiomiolipoma yra gerybinis riebalinis navikas, galintis susidaryti inkstuose. Jie sudaryti iš raumenų ir kraujagyslių bei riebalinio audinio. Sergamumo dažnis bendroje populiacijoje yra apie 0.3%, nors šis skaičius yra daug didesnis, kai jis susijęs su būkle, vadinama gumbų skleroze. Dauguma šių navikų yra nekenksmingi ir yra pavieniai atvejai, kurie nepasikartoja, nors labai retai gali susirgti vėžiu arba sukelti kraujavimą.

Apie 80% angiomiolipomų išsivysto savaime, nesant jokios kitos ligos. Daugiau nei pusė navikų nesukelia jokių simptomų, o simptomai dažniau pasireiškia, jei navikas priartėja prie 1.6 colio (4 cm) arba viršija jį. Paprastai jie nekelia pavojaus, tačiau didesni navikai gali sukelti rimtų simptomų. Dėl neaiškios priežasties dešiniajame inkste susidaro apie 80 proc.

Dauguma navikų auga be jokios pagrindinės priežasties, tačiau žmonėms, turintiems genetinę būklę, vadinamą gumbų skleroze, yra didesnė rizika susirgti angiomiolipoma. Ši reta liga sukelia navikų augimą daugelyje organų, įskaitant smegenis, širdį, plaučius ir odą, be inkstų. Iki 80% gumbų skleroze sergančių žmonių ant inkstų išsivysto vienas ar keli, kurie dar vadinami inkstų angiomiolipomomis.

Didėjant riebaliniam navikui, jis gali sukelti pilvo skausmą, karščiavimą, pykinimą ir svorio kritimą. Šie simptomai daug dažniau pasireiškia žmonėms, sergantiems gumbų skleroze, nes dažniausiai jie atsiranda, kai navikai yra labai dideli arba kai yra daug navikų. Dideliems navikams gresia kraujavimas, kuris gali būti pavojingas gyvybei.

Maži, pavieniai navikai greičiausiai nesukels simptomų ir gali likti visiškai nediagnozuoti. Jie dažnai diagnozuojami tik tada, kai pacientui atliekamas medicininis vaizdinis skenavimas dėl nesusijusios būklės. Tie, kurie yra susiję su gumbų skleroze, yra labiau linkę diagnozuoti, nes žmonėms, sergantiems šia liga, reguliariai atliekami medicininiai vaizdiniai tyrimai atrankos tikslais.

Besimptomių navikų gydyti nereikia tol, kol jie išlieka maži, tačiau gali tekti pašalinti didesnį naviką, kad būtų išvengta kraujavimo. Angiomiolipomos yra linkusios į spontanišką kraujavimą, kai tik pasiekia tam tikrą dydį, nes šių navikų kraujagyslių sienelės yra struktūriškai silpnos. Retais atvejais gali tekti visiškai pašalinti inkstus; tai paprastai atliekama tik tiems, kurie serga gumbų skleroze ir kai inkstuose yra daugybinių navikų.
Kartais gali būti taikomas alternatyvus gydymas, vadinamas transkateteriniu arterijų embolizavimu, o ne inkstų pašalinimu. Šios procedūros metu kateterizuojama arterija, maitinanti inkstą, o medžiaga, sukelianti kraujagysles krešėti, tiekiama į naviką, kad būtų išvengta kraujavimo. Ši parinktis naudojama tik tuo atveju, kai kambarine skleroze sergančiam žmogui yra daugybiniai inkstų navikai, o spontaniškai izoliuotų navikų atveju jis neatliekamas.