Angioplastika yra užsikimšusių arterijų, dažniausiai arterijų, vedančių į širdį, išplėtimo metodas. Tokiu atveju procedūra vadinama vainikinių arterijų angioplastika. Arterijos gali užsikimšti dėl daugelio priežasčių, iš kurių dažniausia yra aterosklerozė – liga, kuriai būdingas apnašų kaupimasis arterijose. Kadaise plačiai žinoma kaip „arterijų sukietėjimas“, šią būseną įtakoja jūsų kontroliuojami gyvenimo būdo veiksniai, įskaitant rūkymą ir riebią mitybą, taip pat nuo jūsų nepriklausančių veiksnių, tokių kaip genetika ir aplinkos veiksniai.
Krūtinės angina, krūtinės skausmas, rodantis deguonies tiekimo į širdį trūkumą, yra įspėjamasis arterijų susiaurėjimo ar užsikimšimo požymis. Jei dieta ir vaistais krūtinės anginos nepavyksta suvaldyti, gydytojas tikriausiai rekomenduos baliono angioplastiką. Angioplastika tapo gana įprasta ir gana saugi ir yra daug mažiau įkyri nei prieš tai atliktos atviros krūtinės operacijos.
Atliekant baliono angioplastiką, viela įvedama į didelę kojos ar rankos arteriją ir įsriegiama į užblokuotą vietą. Tada balioninis kateteris nukreipiamas aukštyn viela ir pastatomas blokuotoje zonoje. Tada balionas pripučiamas, kad išsiplėstų arterijos sienelės ir pašalintų užsikimšimą. Kai kuriais atvejais paprastos baliono angioplastikos nepakanka, pavyzdžiui, jei arterijos sienelės nėra pakankamai stiprios, kad išlaikytų pripūsto baliono formą. Šiuo atveju angioplastika taip pat padėtų stentu, vielos tinkleliu, kuris pripučiamas kartu su balionu, bet paliekamas, kai balionas ištraukiamas, kad palaikytų arterijų sieneles.
Žinoma, ne visi užsikimšimai yra vainikiniai, o angioplastika neapsiriboja arterijomis, vedančiomis į širdį. Daugeliui žmonių užsikimšusios rankos ar kojos arterijos, dėl kurių gali atsirasti nepatogi edema arba patinti rankos ar pėdos, nes dėl prastos kraujotakos galūnėse kaupiasi skysčiai. Tokiais atvejais ši technika vadinama periferine angioplastika.