Anoniminė apklausa – tai apklausa, kuri neatskleidžia pakankamai informacijos apie respondentus, kad juos būtų galima atpažinti atliekant įprastą statistinę surinktos informacijos analizę. Apklausos rengėjai negali išsiaiškinti, kas dalyvavo apklausoje pagal jų prašomą informaciją, o dalyviai negali identifikuoti vieni kitų pagal savo atsakymus. Tai skiriasi nuo konfidencialios apklausos, kurioje tokia informacija yra, tačiau dizaineriai sutinka išlaikyti konfidencialumą, kad būtų užtikrintas dalyvių saugumas. Atvirose arba viešose apklausose informacija apie dalyvius yra lengvai prieinama.
Apklausų kūrėjai turi būti atsargūs kurdami apklausą ir nustatyti, ar ji pradžioje bus anoniminė, vieša ar konfidenciali. Kai apklausa naudojama akademiniams tyrimams, institucinė vertinimo komisija paprastai turės išnagrinėti metodiką ir struktūrą, kad nustatytų, ar jos tiriamųjų interesai yra tinkamai apsaugoti. Pavyzdžiui, ji gali įpareigoti tyrimo pradžioje atskleisti informaciją apie kūrėjus ir informacijos konfidencialumą.
Anoniminės apklausos gali turėti privalumų ir trūkumų. Visiškas anonimiškumas gali paskatinti respondentus būti nuoširdesnius, nes jie mažiau nerimauja dėl to, kad bus išstumti ar rizikuoti. Tačiau anonimiškumas taip pat gali padėti meluoti ar užpildyti apklausos rezultatus. Duomenų analizės procese apklausos rengėjai turi būti budrūs dėl klaidingų atsakymų požymių, kad galėtų pašalinti tuos atsakymus ir palikti galiojančius.
Anoniminės apklausos atranka taip pat yra sudėtinga. Konfidencialioje apklausoje mokslininkai gali naudoti įvairius metodus, kad gautų tolygiai paskirstytą ir patikimą informacijos pavyzdį. Tai gali padidinti jų rezultatų pagrįstumą. Naudojant anonimines apklausas, imties populiacija yra mažiau kontroliuojama. Tyrėjai gali padaryti anoniminę apklausą prieinamą kuo daugiau vietų ir rinkti tam tikrą informaciją apie savo dalyvius, kad nustatytų imties pagrįstumą, tačiau jie gali gauti netobulus rezultatus.
Anoniminės apklausos dalyviai, besidomintys, kaip naudojama informacija, gali sekti apklausoje nurodytus mokslininkus. Kai jie publikuoja darbus, pagrįstus tyrimo rezultatais, juos perskaitę galima pamatyti, kokios išvados buvo padarytos atlikus apklausą ir kaip apklausa bus pritaikyta tyrimams ateityje. Iškirpimo paslaugos ir internetinės žmonių sekimo programos gali tai padaryti automatiškai anoniminiams apklausos dalyviams, kurie neturi laiko sekti tyrėjų.