Anosmija yra būklė, kai žmonės neturi kvapo. Ją gali sukelti įvairūs veiksniai – nuo laikino nosies užsikimšimo dėl sinusų infekcijos iki galvos traumos. Nors ši būklė gali atrodyti erzinanti, bet galiausiai nereikšminga, anosmija iš tikrųjų gali turėti didelį poveikį kažkieno gyvenimui. Žmonės, sergantys anosmija, dažnai patiria ageuziją, negebėjimą ragauti, nes kvapas vaidina tokį svarbų vaidmenį skonio suvokime. Jiems taip pat gresia pavojus dėl nesugebėjimo užuosti sugedusio maisto ir dujų nuotėkio bei kitų pavojų, kuriuos dažnai lengvai pastebi žmonės, kurių uoslė nepažeista.
Yra keletas sąlygų, susijusių su anosmija. Pavyzdžiui, hiperosmija yra labai jautrus uoslė, o parosmija verčia žmones klaidingai interpretuoti kvapus, aptikdami kažką nemalonaus, kai kvapas yra neutralus arba malonus. Esant fantosmijai, žmonės aptinka kvapus ten, kur jų nėra, tai yra tam tikra uoslės haliucinacija.
Kai kuriais atvejais anosmija yra tik laikina. Daugelis iš mūsų patyrė laikiną uoslės pablogėjimą, pavyzdžiui, peršalus ar sinusų infekciją, o kai nosis vėl praskaidrėja, uoslė grįžta. Kitais atvejais būklę sukelia nosies užsikimšimas, kuriam reikia medicininės pagalbos, pvz., auglys. Galvos trauma taip pat gali pažeisti uoslę, kaip ir kai kurios ligos.
Kai anosmija yra įgimta, tai reiškia, kad kažkas gimė be uoslės. Įgimtą anosmiją gali būti sunku diagnozuoti, nes gali prireikti šiek tiek laiko, kol vaikas supras, kad jam trūksta gyvybiškai svarbių pojūčių, o tėvai gali nesuprasti, kai vaikas yra priešžodinis. Įgyta anosmija pasireiškia vėliau.
Kartais anosmija įgauna neįprastą formą: esant specifinei anosmijai, žmogus nepajėgia aptikti tam tikrų kvapų, tačiau visa kita gali užuosti be vargo. Atrodo, kad specifinė anosmija turi genetinį komponentą, nors žmonės taip pat gali tapti nejautrūs tam tikriems kvapams dėl ilgalaikio poveikio.
Norėdami diagnozuoti anosmiją, gydytojai naudoja pažįstamus kvapus ir skleidžia juos į nosį arba paprašo pacientų panaudoti braukimo ir uostymo korteles. Jei pacientui sunku aptikti ar nustatyti kvapus, laikoma, kad jį kamuoja anosmija. Nustačius būklę, svarbu išsiaiškinti priežastį, kad pacientas gautų tinkamą gydymą.