Antgamtinė fantastika yra grožinės literatūros pogrupis, kurio siužete svarbiausia yra paranormalios idėjos. Tai gali būti vaiduokliai, nepaprasti žmogaus sugebėjimai ar fantazijos būtybės. Plati sąvoka „antgamtinė fantastika“ gali apimti siaubo fantastiką, fantastiką ir net mokslinę fantastiką. Tačiau dažniausiai terminas antgamtinis reiškia elementus, kurių negalima paaiškinti racionaliomis ar mokslinėmis priemonėmis. Antgamtinės fantastikos sritis buvo populiari literatūroje nuo XX a. amžiaus, o XX ir XXI amžiais perėjo į kino ir kitas žiniasklaidos priemones.
Didžiąją žmonijos istorijos dalį buvo mažai žinoma apie egzistenciją reglamentuojančius mokslinius dėsnius. Žmonės natūraliai spėliojo apie nežinomybę, išrasdami dvasias, būtybes ir galias, kurios valdo šiuos dalykus. Tobulėjant racionalioms žinioms, daugelis žmonių išlaikė susidomėjimą antgamtiškumu. Kai kuriems tai buvo lengviau suprantama nei bauginantis mokslo pasaulis; kitiems tai buvo išgalvotas pabėgimas nuo kasdienybės. Ankstyviausiose rašytinės literatūros formose buvo daug šių antgamtinių elementų.
Po romano atsiradimo 1700-aisiais antgamtinė fantastika išliko populiari literatūros forma. Vienas iš pavyzdžių buvo Mary Shelley „Frankenšteinas“ – romanas, sužavėtas vėlesnėms kartoms. Viktoro Frankenšteino metodai, neva moksliniai, romane nėra labai išsamiai aptariami. Pabrėžiamas sėkmingas Frankenšteino bandymas kurti gyvenimą ir jo poveikis jam pačiam, jo šeimai ir kūrybai. Tai įprastas požiūris į antgamtinę fantastiką; atmosfera ir poveikis yra svarbesni už racionalų paaiškinimą.
Kiti ankstyvieji antgamtinės fantastikos meistrai yra Henry Jamesas, Arthuras Machenas ir Edgaras Allanas Poe. Kiekvienas iš jų pasakojo apie paslaptingas būtybes ar įvykius, vedančius į nerimą keliančius rezultatus. Šie ankstyvieji kūriniai padarė didelę įtaką XX amžiaus rašytojams, kurie į savo kūrybą įtraukė antgamtinių elementų. Fantastikos ir mokslinės fantastikos autoriai, tokie kaip Ray Bradbury, Shirley Jackson ir Edgaras Rice’as Burroughsas, taip pat pasakojo antgamtines istorijas. Šiais laikais frazė antgamtinė dažnai vartojama pakaitomis su siaubu, apibūdinant Roberto Blocho, HP Lovecrafto ir Stepheno Kingo darbus.
Filmuose ir televizijos laidose dažnai yra antgamtinės fantastikos elementų. Susidomėjimas antgamtiškumu išsivystė kituose literatūros žanruose, todėl atsirado hibridų, tokių kaip antgamtinė romantika. Ši populiari istorijos forma apima antgamtinius elementus, tokius kaip kelionės laiku, vaiduokliai ar vampyrai, kurie apsunkina pagrindinius romantiškus santykius. Puikus antgamtinės romantikos pavyzdys – Stephanie Meyer sukurta knygų ir filmų „Saulėlydis“ serija.