Odontologai dažnai skiria antibakterinį burnos skalavimo skystį, kad sumažintų mikrobų, sukeliančių gingivitą – dažną dantenų ligą, burnoje. Nereceptinėje versijoje vietoj antibiotikų naudojamas didelis alkoholio kiekis ir jis turi didesnį antiseptinį poveikį. Nors dauguma šių geriamųjų vaistų yra saugūs, gali pasireikšti šalutinis poveikis. Nereceptiniai antiseptiniai skalavimai yra prieinami tiems, kurie neturi rimtų sveikatos sutrikimų ir nori vengti alkoholio.
Dauguma žmonių naudoja burnos skalavimo skystį nuo halitozės arba blogo burnos kvapo, kurį dažniausiai sukelia bakterijų veikimas ant apnašų nuosėdų ar dalelių. Jie išskiria sieros junginius, kurie sukelia nemalonų kvapą. Halitozė taip pat gali atsirasti dėl labai sausos burnos, rūkymo ar sveikatos būklių, tokių kaip diabetas ir kvėpavimo takų ligos. Žmonės, sergantys nuolatine halitoze, turėtų kreiptis į gydytoją, kad įsitikintų, jog pagrindinė problema gali būti išgydyta.
Esant rimtesnėms ligoms, tokioms kaip gingivitas, odontologai gali skirti antibakterinį burnos skalavimo skystį kartu su geresnės burnos higienos režimu. Šiuose skalavimuose gali būti tetraciklino, antibiotikų, naikinančio bakterijas, heksetidino, kuris mažina sudirginimą ir kraujavimą, o kartais ir skausmą malšinančio anestetiko. Nistatinas yra priešgrybelinis vaistas, kuris dažnai skiriamas Candida, mielių organizmui, sukeliančiam pienligę.
Nustatyta, kad chlorheksidino gliukonatas, antiseptikas tiek antibakteriniuose, tiek nereceptiniuose burnos skalavimo skysčiuose, stabdo apnašų mikrobų augimą. Rezultatai išlieka tik kelias valandas. Antiseptinis skalavimas turėtų papildyti gerą burnos higieną, pvz., reguliarų valymąsi šepetėliu ir dantų siūlu, o ne jį pakeisti. Reguliari priežiūra padės sumažinti halitozės atvejį, kurį sukelia ne kita sveikatos būklė. Tačiau antibakterinio burnos skalavimo skysčio, kuriame yra antibiotikų, retai reikia, kad būtų galima gydyti dažniau pasitaikančias blogo burnos kvapo priežastis.
Daugelyje nereceptinių burnos skalavimo skysčių yra alkoholio, kuris naikina mikrobus, bet išsausina burnos gleivinę. Kai kurie mokslininkai mano, kad alkoholinis burnos skalavimo skystis prisideda prie burnos vėžio atsiradimo, nes dažnesnis nei vidutinis dažnis pastebimas nuolat geriantiems. Yra žinoma, kad lėtiniai alkoholikai kartais piktnaudžiauja burnos skalavimo skysčiu, kai alkoholio kitokia forma nėra ir jis gali išgerti daugiau nei paprastas vartotojas. 2011 m. galutinis ryšys tarp didelio alkoholio turinčio burnos skalavimo skysčio vartojimo ir burnos vėžio nebuvo įrodytas.
Antibakterinis burnos skalavimo skystis gali turėti tokį patį šalutinį poveikį kaip ir geriamieji vaistai tablečių pavidalu. Kai kurie žmonės yra alergiški tetraciklinui ir kitiems antibiotikams. Jie gali patirti rimtą reakciją su veido ir gerklės patinimu bei kvėpavimo sutrikimais. Yra žinoma, kad chlorheksidinas dažo dantis ilgai vartojant. Pacientai taip pat gali turėti skrandžio sutrikimą, viduriavimą ir nemalonų skonį burnoje.
Jei pacientams nereikia antibakterinio burnos skalavimo skysčio, yra alkoholio pagrindu pagamintų antiseptikų alternatyvų. Sveiko maisto parduotuvėse parduodamuose vaistažolių preparatuose yra žolelių arba ksilitolio – natūralaus saldiklio, kurio glikemijos indeksas mažesnis nei cukraus. Daugelis žmonių prisiekia vieno arbatinio šaukštelio druskos tirpalu viename puodelyje šilto vandens kaip ekonomišką ir veiksmingą skalavimo priemonę gerklės skausmui ar lengviems burnos sužalojimams ir infekcijoms gydyti. Odontologai taip pat gali rekomenduoti vaikams saugius preparatus be alkoholio.