Antidiurezinis hormonas, taip pat žinomas kaip ADH arba vazopresinas, yra hormonas, kurį išskiria hipofizė. Jo pagrindinis vaidmuo yra skatinti inkstus reabsorbuoti vandenį, o ne jį išleisti, ir jis yra sukurtas kaip sudėtingos sistemos, reguliuojančios kraujospūdį ir druskų pusiausvyrą organizme, dalis. Žmonės, kurių šio hormono lygis yra per didelis arba per mažas, gali patirti medicininių problemų, tokių kaip cukrinis diabetas.
Antidiurezinio hormono gamybą hipofizėje gali sukelti kelios aplinkybės. Kraujospūdžio kritimas, plazmos tūrio pokyčiai ir išskyros iš tulžies pūslės gali turėti įtakos šio hormono sekrecijai. Hormonas keliauja į inkstus, kur nukreipia inkstų struktūras, kad sugertų pro inkstus tekantį vandenį, taip pat patenka į smegenis, kur sąveikauja su vazopresino receptoriais. Atrodo, kad smegenyse vazopresinas vaidina svarbų vaidmenį formuojant prisiminimus ir buvo susijęs su tam tikru socialiniu elgesiu.
Kai pakyla antidiurezinio hormono lygis, pakyla ir kraujospūdis. Jei šio hormono lygis pakyla per aukštai, žmonėms atsiranda skysčių perteklius, o druskų kiekis organizme išsibalansuoja ir labai atskiesta, nes organizmas sulaiko per daug vandens. Tai gali išsivystyti į hiponatremiją – labai rimtą sveikatos būklę, galinčią sukelti smegenų ir plaučių komplikacijų. Jei hipofizė gamina nepakankamai antidiurezinio hormono, žmonėms gali išsivystyti cukrinis diabetas, kuriam būdingas per didelis troškulys ir dažnas šlapinimasis.
Hospitalizuotiems pacientams kartais išsivysto netinkamo antidiurezinio hormono (SIADH) sindromas. Šia būkle sergantys pacientai išskiria per daug antidiurezinio hormono, o tai sukelia stresą organizmui ir sutrinka skysčių bei elektrolitų pusiausvyra. Kadangi žinoma, kad SIADH yra hospitalizuotų pacientų problema, reguliarus patikrinimas gali būti atliekamas kaip įprastinė pacientų priežiūros dalis, siekiant užtikrinti, kad ji būtų nustatyta ir sprendžiama anksti.
Jei pacientams atsiranda šio hormono trūkumas arba perteklius, gydytojas turės apklausti pacientą ir atlikti patikrinimą, kad nustatytų problemos priežastį, kad ją būtų galima išspręsti. Gydymas gali padėti atkurti normalią kūno funkciją arba tinkamai prižiūrėti paciento būklę. Jei nepavyksta nustatyti antidiurezinio hormono pertekliaus arba per mažo gamybos, pacientui gali kilti komplikacijų ir tai gali sukelti nuolatinę žalą.