Antihiperlipideminiai vaistai yra vaistai, kurie mažina lipidų kiekį kraujyje, mažina pavojingai padidėjusį cholesterolio kiekį ir sumažina ligų, tokių kaip širdies ir plaučių arterijų liga, riziką. Šie junginiai taip pat žinomi kaip hipolipideminiai arba lipidų kiekį mažinantys vaistai, visa tai reiškia jų pagrindinę funkciją organizme. Yra keletas tipų, todėl gydytojas gali parinkti pacientui tinkamiausią vaistą pagal cholesterolio profilį, pagrindinę ligą ir kitus veiksnius.
Šie vaistai gali slopinti absorbciją, paskatinti organizmą pašalinti daugiau lipidų su išmatomis ir padidinti gerojo cholesterolio kiekį, siekiant sumažinti blogojo cholesterolio kiekį. Ligai gydyti pacientai gali vartoti antihiperlipideminius junginius su kitais vaistais, taip pat gali prireikti keisti mitybą, kad išspręstų sveikatos priežiūros problemas. Tai gali apimti lipidų suvartojimo ribojimo veiksmus ir dietos sudėties koregavimą, kad būtų suvartojama daugiau sveikų ir mažiau pavojingų riebalų.
Statinai yra gerai žinomas antihiperlipideminio vaisto pavyzdys. Pacientai taip pat gali vartoti niaciną, tulžies rūgščių sekvestrantus ir fibratus, priklausomai nuo didelio lipidų kiekio organizme priežasties. Visi šie vaistai turi skirtingus veikimo mechanizmus. Jų veikimas gali užtrukti kelias savaites, o gydytojas gali rekomenduoti koreguoti dozę ir atlikti kitus pakeitimus, kad pacientas gautų tinkamą gydymą. Vartodami šiuos vaistus, pacientai gali patirti šalutinį poveikį, kuris skiriasi priklausomai nuo vaisto.
Kai pacientui yra hiperlipidemija, neįprastai didelė lipidų koncentracija kraujyje, gydytojas paprastai bando konservatyvius šios būklės gydymo metodus. Tai gali apimti dietos ir mankštos pakeitimus, siekiant išsiaiškinti, ar įmanoma pacientą pasveikti. Jei šios priemonės nepadeda, gydytojas gali svarstyti gydymą antihiperlipideminiais vaistais, kai vaistai sumažins ir kontroliuos lipidų kiekį kraujyje, kad pacientas būtų sveikas ir stabilus.
Didelis lipidų kiekis gali sukelti problemų, tokių kaip apnašos ir kliūtys arterijose, o tai gali sukelti rimtų medicininių komplikacijų. Pacientą, gydomą nuo didelio cholesterolio kiekio kraujyje, reikės reguliariai tikrinti, kad būtų galima patikrinti, ar nėra pakitimų kraujo chemijoje ir nustatyti, ar būtinas papildomas gydymas. Jei paciento lipidų kiekį galima sukontroliuoti, gali būti įmanoma atsisakyti antihiperlipideminių vaistų ir laikytis dietos, kad koncentracijos būtų valdomos ateityje. Tačiau ilgalaikio gydymo situacijos priklausys nuo konkretaus paciento. Žmonės, turintys sveikatos problemų, susijusių su kraujo lipidais, taip pat norės reguliariai lankytis pas gydytoją, kad patikrintų, ar nėra pasikartojimo požymių ar komplikacijų, tokių kaip sutrikusi širdies sveikata.