Kas yra antikardiolipino antikūnai?

Antikardiolipino antikūnai yra antikūnai, kuriuos organizmas sukuria, kad nukreiptų į kardiolipiną ir fosfolipidą. Kardiolipinas yra ląstelių mitochondrijų membranos vidinės dalies dalis. Fosfolipidas yra pagrindinė ląstelės sienelės dalis. Antikūnai tiesiogiai atakuoja ląstelių sienelių kardiolipiną ir fosfolipidą.
Taip pat vadinamas antifosfolipidiniu sindromu, antikardilipino antikūnai atsiranda dėl specifinių problemų, tokių kaip gyvasis vaskulitas, vilkligė ir sifilis. Nors daugelis žmonių jaučia simptomus dėl esamos būklės, kai kuriems žmonėms simptomų gali nebūti. Jis dažnai diagnozuojamas, kai pasireiškia simptomai ir tampa ypač varginantys sergantįjį.

Kai yra antikūnų prieš kardiolipiną, pacientams gali dažnai atsirasti kraujo krešulių. Šių kraujo krešulių galima rasti kojose, gyvybiškai svarbiuose organuose ir smegenyse. Krešuliai kojose yra žinomi kaip giliųjų venų trombozė. Gyvybiškai svarbūs organai, tokie kaip plaučiai, inkstai ar širdis, gali būti pažeisti ir sukelti organų nepakankamumą. Kai smegenyse susidaro krešuliai, galimi neurologiniai simptomai arba insultas.

Tik tyrimai gali patvirtinti antikardiolipinų antikūnų buvimą. Kraujo tyrimai gali padėti išskirti antikūnus. Tikėtina, kad specialistas paskirs tyrimą kaip diagnostinę priemonę, bandydamas nustatyti tikslią krešulio priežastį. Pavyzdžiui, ginekologas ar akušeris paskirs tyrimą, jei atsiras persileidimas ar nėštumo komplikacijos, o hematologas ieškos krešulių kojose priežasties.

Kraujo tyrimas dėl antikardiolipino antikūnų atliekamas ne vieną kartą. Kai atsiranda daug krešulių arba atsiranda problemų dėl nėštumo, gydytojas paskirs tyrimą. Paprastai atliekami du tyrimai, kurių intervalas yra 12 savaičių, o antikūnai turi būti abu kartus, kad būtų patvirtinta diagnozė. Kai kuriais atvejais būtina atlikti daugiau nei du tyrimus, kurie taip pat bus 12 savaičių pertrauka.

Jei kraujo krešulių susidaro dėl pagrindinės būklės, reikia pradėti tos būklės gydymą. Taip pat rekomenduojamas pasikartojančių krešulių gydymas. Daugeliu atvejų gydytojai paskirs kraujo skiediklius, kurie padės išvengti krešulių susidarymo. Taip pat gali būti naudingas gydymas mažomis aspirino dozėmis.

Labai svarbu atidžiai stebėti. Pacientus, vartojančius vaistus, reikia stebėti, ar nekraujuoja, nes kraują skystinantys vaistai neleidžia kraujui krešėti. Mažas sužalojimas gali būti pavojingas. Pacientus taip pat reikia stebėti, ar neatsirado naujų krešulių ar rimtų pažeidimų dėl esamų krešulių. Nėščios ir vaistus vartojančios moterys reguliariai stebimos ir tikrinamos, kad būtų galima stebėti negimusio kūdikio sveikatą.