Antipsichoziniai vaistai yra psichiatrinių vaistų klasė, vartojama psichozės simptomams gydyti. Jie skirti psichikos ligoms, tokioms kaip šizofrenija ir bipolinis sutrikimas, gydyti. Antipsichoziniai vaistai, taip pat žinomi kaip pagrindiniai trankviliantai, mažina kliedesines mintis, haliucinacijas ir psichomotorinį susijaudinimą. Nors vaistai negali išgydyti psichikos ligų, jie gali sušvelninti simptomus.
Manoma, kad psichozinius simptomus iš dalies sukelia per daug dopamino, išsiskiriančio mezolimbiniame kelyje – smegenų srityje, atsakingoje už atsako į dirgiklius, skatinančius sustiprinimo ir atlygio jausmą, reguliavimą. Antipsichoziniai vaistai blokuoja dopamino receptorius šiame kelyje. Vaistai gali blokuoti receptorius ir kituose keliuose, o tai gali sukelti nepageidaujamą šalutinį poveikį.
Antipsichozinių vaistų dozavimas priklauso nuo konkretaus paciento. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas turi suderinti vaisto naudą su galimu šalutiniu poveikiu, o šie veiksniai skiriasi nuo žmogaus iki žmogaus. Atsižvelgiama į paciento kūno svorį, amžių ir jo ar jos ligos sunkumą.
Ankstyviausi antipsichoziniai vaistai, dažnai vadinami tipiniais antipsichoziniais vaistais, buvo naudojami nuo šeštojo dešimtmečio. Jie apima haloperidolį, perfenaziną ir chlorpromaziną. Nors šie vaistai yra veiksmingi gydant psichozės simptomus, gali pasireikšti šalutinis poveikis, kuris neigiamai veikia žmogaus kūno judesius. Tai apima standumą, neramumą ir raumenų spazmus.
Dešimtajame dešimtmetyje atsirado antrosios kartos antipsichoziniai vaistai, kartais vadinami netipiniais antipsichoziniais vaistais. Pacientai, vartojantys antrosios kartos vaistus, paprastai patiria mažiau su judėjimu susijusių šalutinių poveikių. Klozapinas yra ypač veiksmingas netipinis antipsichozinis vaistas, nes jis veiksmingai kovoja su psichozės simptomais, tačiau kartais jis sukelia rimtą problemą, kai žmogus netenka baltųjų kraujo kūnelių, kurie yra labai svarbūs kovojant su infekcija. Yra ir kitų netipinių antipsichozinių vaistų, kurie šios problemos nesukelia.
Visi antipsichoziniai vaistai, tiek pirmosios, tiek antrosios kartos, turi daug susijusių šalutinių poveikių. Vaistai veikia pacientų medžiagų apykaitą, todėl kartais smarkiai padidėja svoris. Antipsichozinius vaistus vartojantys pacientai turi būti reguliariai tikrinami dėl didelio cholesterolio kiekio ir diabeto simptomų. Kitas šalutinis antipsichozinių vaistų poveikis yra galvos svaigimas, mieguistumas ir neryškus matymas.
Medicinos specialistai skiria antipsichozinius vaistus skystu, piliulių ar injekciniu pavidalu. Laikas, kurio reikia, kad antipsichoziniai vaistai veiktų, svyruoja nuo kelių dienų iki kelių savaičių, priklausomai nuo vaisto ir konkretaus paciento. Antipsichozinių vaistų vartojimo nutraukimo simptomai yra reikšmingi ir gali apimti nemigą, nerimą ir psichozę. Išgėręs antipsichozinių vaistų, pacientas neturėtų nutraukti jų vartojimo nepasitaręs su gydytoju.