Antivirusiniai vaistai yra labai galingi vaistai, kurie naikina virusus ir neleidžia jiems augti bei plisti. Jie dažnai naudojami prieš Epstein-Barr, žmogaus imunodeficito virusą (ŽIV), citomegalovirusą ir herpesą. Antivirusiniai vaistai taip pat naudojami kovojant su gripu, įskaitant H1N1 arba kiaulių gripą.
Sunkiau sukurti vaistus kovai su virusinėmis infekcijomis, nes virusai gyvena organizmo ląstelėse. Daug kartų imuninė sistema negali aptikti šių infekcijų ir su jomis kovoti. Sunkios virusinės infekcijos, tokios kaip ŽIV ir sunkūs gripo atvejai, dažnai būna mirtini. Antivirusiniai vaistai gali padėti išgydyti pacientus, sergančius kai kuriais virusais, o kitiems, sergantiems mirtinomis ligomis, pvz., ŽIV, gyventi ilgiau ir kokybiškiau.
Antivirusiniai vaistai gali būti skiriami keliais skirtingais būdais. Dauguma antivirusinių vaistų yra vartojami per burną piliulių, tablečių ar skysčio pavidalu arba kaip inhaliacinis vaistas. Hospitalizuoti pacientai dažnai per IV liniją į veną gauna antivirusinių vaistų, todėl vaistai greičiau patenka į kraują.
Šie vaistai yra veiksmingiausi, kai jie skiriami netrukus po to, kai pacientas suserga arba jam diagnozuojama virusinė infekcija. Nors antivirusiniai vaistai neišgydo daugumos virusų, jie gali pagreitinti sveikimo procesą ir sumažinti simptomus. Kartais antivirusiniai vaistai skiriami nesergantiems žmonėms, jei jie buvo arba bus susidūrę su labai užkrečiama virusine infekcija, pavyzdžiui, gripu, sergančiu asmeniu. Apie 70–90 procentų žmonių, kurie vartoja antivirusinius vaistus nuo gripo, neserga.
Dažniausias antivirusinių vaistų šalutinis poveikis yra virškinimo trakto sutrikimai, sinusų problemos ir galvos skausmas. Dauguma antivirusinių vaistų yra saugūs vaikams ir nėščioms moterims. Vaikams, nėščioms moterims ir pagyvenusiems žmonėms antivirusiniai vaistai gali būti labai naudingi, nes jiems kyla didesnė sunkių simptomų ir komplikacijų atsiradimo dėl infekcijos rizika.
Kai kurie virusai yra atsparūs antivirusiniams vaistams, todėl norint sukurti ir atrasti naujus vaistus, kurie galėtų veiksmingai kovoti su jais, reikia atlikti tolesnius tyrimus ir kurti vaistus. Daugelis šalių kaupia antivirusinių vaistų atsargas, kad jų pakaktų žmonėms, kuriems jų labiausiai reikia, ir tiems, kuriems pandemijos atveju gresia didžiausias pavojus.
Antivirusiniai vaistai, vartojami esant ūminėms sveikatos būklėms, tokioms kaip gripas, paprastai vartojami nuo penkių iki septynių dienų, siekiant pagerinti simptomus ir sutrumpinti ligos eigą. Pacientai, sergantys lėtinėmis ligomis, kurios neišgydomos, gali vartoti antivirusinius vaistus mėnesius, metus ar net nuolat, kad padėtų jiems sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip ŽIV ir herpesas, gali prireikti reguliariai koreguoti antivirusinius vaistus ir dozes, kad jie gautų didžiausią naudą, nes virusai gali greitai prisitaikyti ir tapti atsparūs vaistams.