Antkapis – tai raižytas paminklas, naudojamas kapo vietai pažymėti. Taip pat galite išgirsti antkapius, vadinamus antkapiais, antkapiais ar kapo žymenimis, nors šie terminai kadaise reiškė šiek tiek skirtingus dalykus. Kapinėse visame pasaulyje naudojami antkapiai mirusiems įamžinti, o pavyzdžių galima rasti įvairiausių – nuo paprastų paminklų iki įmantrių.
Klasikiniu būdu antkapis apima tam tikrą pagrindinę informaciją apie mirusįjį, pavyzdžiui, jo vardą, gimimo datą ir vietą bei mirties datą ir vietą. Kai kuriuose antkapiuose taip pat yra trumpų pranešimų, įskaitant citatas iš religinių tekstų, eilėraščių eilutes ar specialiai mirusiajam sukurtus eilėraščius. Jei velionis padarė ką nors ypatingo, tai taip pat gali būti pažymėta ant antkapio, pavyzdžiui, „14-asis Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas“ arba „Mirė išgelbėdamas savo kompanionus iš skęstančio laivo“. Taip pat neretai galima pamatyti antkapio ornamentus – nuo tekstą juosiančių raižinių iki antkapio viršuje sumontuotų statulų.
Per visą istoriją antkapių stiliai iš esmės pasikeitė. Pavyzdžiui, 1600-aisiais daugelyje antkapių buvo šiurkščių ir grėsmingų eilėraščių, skirtų kapų plėšikams atbaidyti, o XVIII a. kapai buvo pažymėti kaukolėmis, kryžiais ir kitais mirties priminimais. XIX amžiuje angelai ir simboliniai raižiniai iš tokių medžiagų kaip kviečiai, gebenės ir lelijos buvo gana paplitę. Archeologai taip pat rado senovinių kapų akmenų ir kapo ženklų pavyzdžių, atspindinčių faktą, kad žmonės tūkstančius metų norėjo įamžinti ir apraudoti savo mirusiuosius oficialiais ženklais.
Antkapio dizainui įtakos gali turėti ir mirusiojo religija. Kai kurios religijos skatina naudoti paprastus, aiškius, kuklius antkapius kartu su kukliais laidojimo būdais, o kitos skatina statyti puošnius kapo ženklus. Kai kuriuose antkapiuose yra poros vardai arba jie skirti aprėpti šeimos sklypą, leidžiantį žmonėms būti palaidoti kartu mirties metu, kad būtų atspindėtas jų artumas gyvenime.
Akmuo, pavyzdžiui, marmuras, granitas ar lauko akmuo, yra tradicinė antkapio medžiaga, tačiau taip pat galima pamatyti žymeklius iš betono, medžio ar metalo. Vienose kultūrose antkapis dedamas prie kapo galvūgalio, o kitose – į kapo papėdę. Kartais naudojami du žymekliai, norint aiškiai nurodyti kapo galvą ir pėdą. Antkapiai taip pat gali būti kenotafai, paminklai mirusiesiems, pastatyti tose vietose, kur niekas nėra palaidotas, kaip gali būti, kai kas nors pasiklysta jūroje.
Kai kurie regionai išgarsėjo savo antkapiais. Pavyzdžiui, Vestminsterio abatijoje Anglijoje yra daugelio garsių britų kapai, taip pat daugybė įdomių antkapių, skirtų jų paskutinėms poilsio vietoms pažymėti. Kariškių kapinės garsėja vienodumu ir didžiuliu antkapių bei atminimo ženklų skaičiumi, o Forest Lawn Los Andžele garsėja visame pasaulyje dėl savo kapų ženklų įvairovės.
Antkapių gamintojai patogumo dėlei dažnai įsikūrę netoli kapinių. Regionuose, kur akmentašiai nedirba arti kapinių, kapinių darbuotojai dažnai teikia rekomendacijas konkretiems mūrininkams, atspindinčius ilgalaikius santykius. Tai ypač būdinga labai tvarkomose kapinėse, kur antkapių dydis, pobūdis ir išdėstymas gali būti griežtai reguliuojami.