Kas yra antrinis antinksčių nepakankamumas?

Antrinis antinksčių nepakankamumas yra sveikatos būklė, kuri atsiranda, kai hipofizė negali gaminti pakankamai hormono, žinomo kaip adrenokortikotropino hormonas arba AKTH. Hipofizė yra maža, maždaug žirnio dydžio liauka, esanti smegenų apačioje ir atsakinga už daugelio organizmo naudojamų hormonų gamybą ir išskyrimą. Šią būklę gali sukelti įvairūs veiksniai, įskaitant tam tikrus vaistus, chirurgines procedūras ar daugybę kitų sveikatos sutrikimų. Galimi antrinio antinksčių nepakankamumo simptomai yra galvos svaigimas, sąnarių skausmas ir svorio kritimas. Antrinio antinksčių nepakankamumo gydymas paprastai apima receptinių vaistų vartojimą, o kai kuriais atvejais gali prireikti intraveninio gydymo.

Antrinis antinksčių nepakankamumas gali turėti keletą priežasčių. Trauminiai sužalojimai, susiję su smegenimis, gali pažeisti hipofizę ir sukelti šią problemą. Kartais priežastis gali būti vaistai, ypač tiems, kurie ilgą laiką buvo gydomi steroidiniais vaistais. Dėl chirurginių procedūrų, susijusių su smegenimis ar hipofize, gali sumažėti hormonų lygis, o tai dažnai sukelia antrinį antinksčių nepakankamumą. Medicininės būklės, tokios kaip kraujo infekcija ar ŽIV, gali padidinti antrinio antinksčių nepakankamumo riziką.

Dažni antrinio antinksčių nepakankamumo simptomai yra galvos svaigimas, silpnumas ir blyški oda. Virškinimo sutrikimai, tokie kaip pykinimas, vėmimas ar skrandžio spazmai, gali sukelti apetito praradimą ir svorio kritimą. Sąnarių skausmas, drebulys ir gausus prakaitavimas taip pat gali pasireikšti tiems, kurie turi šią sveikatos būklę. Kai kurie pacientai praneša apie lytinio potraukio praradimą, o vyrai gali patirti įvairaus laipsnio erekcijos sutrikimų. Plaukų slinkimas ir depresija taip pat gali tapti problemomis žmonėms, turintiems tokio tipo hipofizės sutrikimą.

Steroidiniai vaistai dažnai naudojami antriniam antinksčių nepakankamumui gydyti. Daugelis pacientų turės vartoti šiuos vaistus visą likusį gyvenimą, todėl labai svarbu, kad šie steroidiniai vaistai būtų vartojami tiksliai taip, kaip nurodė gydytojas. Pakaitinė hormonų terapija dažnai yra veiksminga gydant šią būklę, nes ji padeda pakeisti hormonus, kurie natūraliai nebegaminami. Intraveninė terapija atliekama laikinai į veną įvedant nedidelį vamzdelį, kad vaistai būtų saugiai patekę tiesiai į kraują. Šis gydymo metodas paprastai taikomas ligoninės aplinkoje, nors kai kuriais atvejais tai gali būti atliekama gydytojo kabinete.