Antropinis principas yra paprastas faktas, kad mes gyvename visatoje, sukurtoje taip, kad galėtume egzistuoti. Jei visata būtų kitaip, mes neegzistuotų, todėl negalėtume atlikti jokių stebėjimų. Nuo tada, kai 1973 m. jį pristatė teorinis fizikas Brandonas Carteris, antropinis principas palaipsniui atėjo į madą tarp fizikų ir filosofų bendruomenių, pateikdamas paprastą paaiškinimą kai kuriems šiaip labai gluminančius sutapimus. Pavyzdžiui, kodėl tam tikros fizinės konstantos yra taip keistai sureguliuotos? Nors kai kurie žmonės tai laiko antgamtinio kūrėjo įrodymu, materialistai tiesiog pastebi, kad jei būtų kitaip, mūsų čia nebūtų.
Dėl daugelio pasaulių kvantinės mechanikos aiškinimo daugelis fizikų į mūsų visatą žiūri kaip į vieną iš daugelio – galbūt begalinį skaičių arba visatų superaibę, kartais vadinamą „daugiavisa“. Nors mes nieko nežinome apie pagrindinį procesą, galintį sukurti tokias visatas, tikriausiai jis atsitiktinis, vedantis į įvairaus dydžio, amžiaus, tankio, matmenų ir pagrindinių fizinių dėsnių visatas.
Atsižvelgiant į daugybę atsitiktinai sugeneruotų visatų, atrodo, kad daugelis būtų priešiški subtilių, savaime besitęsiančių materijos sandarų, žinomų kaip gyvybė, egzistavimui. Netgi mažesnis pogrupis apimtų protingus stebėtojus. Jei sąmonę demonstruoja tik protingų protų pogrupis, tai gali egzistuoti net visatos, kuriose gyvena nesąmoningas intelektas, arba hipotetinės būtybės, proto filosofijoje žinomos kaip „zombiai“. Visos šios žavios minties linijos kyla iš toli siekiančių antropinio principo pasekmių pripažinimo.
Antropiniai samprotavimai buvo naudojami įvairiose srityse: nuo superstygų teorijos – pastangų sukurti vienijančią kvantinės gravitacijos teoriją – iki žmonių rasės ateities numatymo; atspėti visatos likimą. Antropinio principo naudojimas buvo kritikuojamas dėl beveik baisaus gebėjimo prisidėti prie indukcinių procesų įvairiose srityse. Be to, kadangi jis toks naujas ir neįprastas, kritikai teigia, kad šis principas tam tikrose srityse buvo pernelyg išplėstas. Pavyzdžiui, knygoje „Antropinis kosmologinis principas“ Johnas Barrowas ir Frankas Tipleris pristato „Galutinį antropinį principą“, kuriame teigiama, kad kai tik visatoje atsiras protinga gyvybė, ji niekada neišnyks. Tokie gung-ho principo išplėtimai sukėlė tam tikrų mąstytojų skepticizmą. Kiti mano, kad tai tiesiog per plati, kad būtų galima daryti naudingas, patikrinamas ir konkrečias prognozes.