Anuiteto pajamos yra bet kokios rūšies pajamos, suteikiamos išmokų iš gyvybės draudimo poliso forma. Paprastai anuitetas yra ne išmoka mirties atveju, o eilė struktūrinių išmokų, kurios mokamos draudėjui per visą jo gyvenimą. Tuo atveju, jei draudėjo mirties metu mokėtina bet kokia išmoka, likusi anuiteto dalis suteikiama draudimo sutarties sąlygose nurodytam naudos gavėjui, anuitetą paverčiant išmoka mirties atveju.
Viena iš pagrindinių anuiteto pajamų susitarimo struktūrizavimo priežasčių yra numatyti pajamų šaltinį tuo atveju, jei draudėjas išgyvena daugiau nei kitų pajamų šaltinių. Žvelgiant iš šios perspektyvos, anuitetas gali būti vertinamas kaip pajamų šaltinis, kuriuo galima pasinaudoti, kai kitos pajamų priemonės nebegalimos. Pavyzdžiui, jei investuotojui priklausančių akcijų vertė sumažėtų ir dėl to dividendai būtų mažesni, anuiteto pajamos galėtų būti naudojamos nuostoliams kompensuoti ir draudėjui išlaikyti tą patį gyvenimo lygį.
Anuiteto pajamų schemos sukūrimas taip pat yra geras būdas aprūpinti artimuosius įdedant palyginti nedaug pastangų. Pensininkas galėtų inicijuoti mėnesines įmokas ir visą likusį gyvenimą mėgautis tomis išmokomis. Naudos gavėju įvardijus vaiką ar sutuoktinį, draudėjui mirus, tos pačios išmokos gali būti mokamos toliau, o išmokos nukreipiamos tam naudos gavėjui.
Yra keletas skirtingų būdų, kaip organizuoti anuiteto pajamas. Draudimas gali būti nustatytas sumokant vieną vienkartinę įmokos sumą. Tada draudėjas gali nuspręsti inicijuoti daugybę išmokų, kurios prasideda nedelsiant. Taip pat galima atidėti šių išmokų pradžią iki vėlesnės datos, leidžiant asmeniui nustatyti anuitetą per savo darbo metus ir anuitetą pradėti mokėti tam tikru momentu išėjus į pensiją. Mokėjimai gali būti atliekami pagal pareikalavimą arba kas mėnesį, kas ketvirtį arba kasmet.
Kitas variantas yra žinomas kaip bendra ir maitintojo netekimo anuiteto pajamų schema. Taikant šią tvarką, tiek draudėjas, tiek naudos gavėjas gali gauti išmokas iš anuiteto per visą draudėjo gyvavimo laikotarpį, o draudėjui mirus visos išmokos nukreipiamos naudos gavėjui. Beveik bet kokios rūšies anuiteto pajamos gali būti struktūrizuotos taikant kintamos arba fiksuotos normos metodą. Anuiteto fiksuotų pajamų politika sukauptų fiksuotą palūkanų normą nuo į planą deponuoto likučio, o išmokos yra vienodos nuo vieno laikotarpio iki kito. Taikant kintamą anuitetą, anuiteto pajamos skirtųsi skirtingais laikotarpiais, nes kintamą palūkanų normą įtakoja investicijų, naudojamų draudimui užtikrinti, rezultatai.