Aortos kaniulė yra chirurginis instrumentas, naudojamas širdies ir kraujagyslių chirurgijos metu aortos spindyje sukurti aplinkkelio angą. Jis turi lanksčius, lenkimui atsparius vamzdelius ir minkštą plastikinį antgalį. Kai kuriose kaniulėse yra įmontuotas stiletas ir obduratorius, todėl galima atlikti mažiau invazinę implantavimo procedūrą. Kito tipo aortos kaniulė turi tris liumenus arba į tunelį panašias angas, kurios vienu metu perfuzuoja kraują į tris širdies vietas.
Aortos kaniulė gali būti naudojama atliekant vainikinių arterijų šuntavimo operaciją, kuri leidžia pacientams, sergantiems ateroskleroze ar ateroskleroze, gyventi ilgiau. Dauguma chirurgų nori iš paciento paimti tinkamą juosmens veną, kad būtų persodinta į susiaurėjusią arteriją. Kai kuriais atvejais aortos kaniulė implantuojama, kai nėra tinkamos transplantacijos venos.
Viena procedūra, naudojama implantuojant aortos kaniulę, vadinama kaniuliavimu kylančios aortos aortotomijos metu. Jis grįžtamas per operaciją, vadinamą dekanuliacija. Aortos kaniuliavimo vietoje gali nebūti didelių kalcifikacijos vietų.
Chirurginis metodas, vadinamas Seldingerio technika, naudojamas kaniulės įvedimui į aortą. Chirurgas naudos transesofaginę echokardiografiją (TEE), kad vizualizuotų širdį operacijos metu, kad būtų užtikrintas teisingas kaniulės išdėstymas procedūros metu. Tai taip pat gali padėti apskaičiuoti kraujo perfuzijos greitį per kaniulę.
Kanuliavimo procedūros pradžioje sukuriama anga, į kurią įvedamas arterinis įėjimo kateteris nukreipiamas į aortos lanką. Tada per kateterį įkišamas chirurginis gido laidas ir nukreipiamas į aortą. Kitas žingsnis yra kateterio pašalinimas.
Prieš implantuojant aortos kaniulę, aortos sienelę reikia išplėsti, kad liktų pakankamai vietos kaniuliavimui. Ant kreipiamojo laido iš eilės įsriegiami trys plėtikliai, kad aorta būtų iš lėto išplėsta, o tada pašalinami. Baigus išsiplėtimą, kaniulė įkišama ir judama išilgai gido kabelio, kol pasiekiama proksimalinė nusileidžianti aorta. Jis atsargiai įdedamas į aortos spindį, aortos kaniulės galas įdedamas į besileidžiančią aortą, kad sumažėtų embolijos tikimybė.
Naudojant aortos kaniulę, gali padidėti kraujo tėkmės širdyje greitis ir turbulencija, vadinama smėlio srauto efektu. Implantuojant kaniulę su galiuku į besileidžiančią aortą, sumažėja rizika, kad smėliasrovės ląstelių nuolaužos pateks į miego arterijas ir sukels emboliją. Jei atsiranda embolija arba užsikimšimas, krešulio pažeidimas besileidžiančioje aortoje yra mažesnė tikimybė, kad žmogus miršta, nes kraujo tekėjimas į smegenis labai nenutrūksta.