Aortos vožtuvo taisymas – tai procesas, kurio metu aortos vožtuvas pertvarkomas, rekonstruojamas arba iš dalies pakeičiamas, kad jis tinkamai veiktų. Paprastai jis skiriamas aortos vožtuvo ligai ir ypač regurgitacijai gydyti, nors retais atvejais jis gali būti naudojamas stenozei gydyti. Operacija yra saugesnė ir mažiau invazinė nei įprasta aortos vožtuvo keitimo procedūra.
Regurgitacija, taip pat žinoma kaip aortos nepakankamumas, yra būklė, kai kraujas juda neteisinga kryptimi dėl nutekėjimo iš aortos vožtuvo. Dažniausios jo priežastys yra aortos disekacija, sisteminė hipertenzija, reaktyvusis ar sifilinis artritas ir senėjimas. Tai yra dažniausia aortos vožtuvo taisymo operacijos priežastis, tačiau jei būklė yra lengva arba nesimptominė, ji gali būti gydoma mediciniškai.
Yra dviejų rūšių aortos vožtuvo chirurgija: aortos vožtuvo pakeitimas ir aortos vožtuvo taisymas. Dauguma kandidatų į aortos vožtuvo taisymą yra jauni ir greičiausiai gyvens ilgiau, nei išliktų pakeitus vožtuvą audinys. Naudodamiesi šia galimybe dauguma pacientų taip pat gali išvengti geriamojo antikoaguliacinio gydymo būtinybės po operacijos.
Atliekant aortos vožtuvo taisymo operaciją, bus sprendžiamas vienas arba jų derinys: vožtuvo plyšimai ir skylės, padidintas vožtuvas arba dviburio aortos vožtuvo taisymas. Audinio naudojimas atviroms vožtuvo erdvėms, pvz., plyšimams ar skylėms, pritvirtinti yra mažiau invazinė procedūra nei viso vožtuvo keitimas. Dėl aneurizmos ar padidėjusio vožtuvo gali tekti pakeisti šią vožtuvo dalį. Šios procedūros metu taip pat gali būti pašalintas nesandarus aortos vožtuvas.
Dviburio aortos vožtuvo taisymas apima vožtuvo pertvarkymą, kad jis veiktų efektyviau.
Daugeliui pacientų aortos vožtuvo ligos simptomai nepasireikš, net jei būklė pažengė į priekį. Kai jie pasireiškia, ankstyvieji požymiai dažnai yra širdies plakimas, patinusios kulkšnys ir nuovargis arba energijos praradimas. Ligai progresuojant gali atsirasti sunkesnių simptomų, tokių kaip krūtinės skausmas, dusulys ir sąmonės netekimas.
Gydytojas gali diagnozuoti aortos vožtuvo ligą derindamas fizinius ir diagnostinius tyrimus. Pirmas žingsnis paprastai yra klausytis širdies ir nustatyti, ar nėra ritmo sutrikimų, pavyzdžiui, širdies ūžesio. Taip pat gali būti atliktas širdies ultragarsas, žinomas kaip echokardiograma. Kai kurie gydytojai taip pat gali nuspręsti atlikti procedūrą, kai zondas įkišamas į stemplę, vadinama transesofagine echokardiograma, kad geriau matytų vožtuvą.