Kas yra apatinių galūnių paralyžius?

Apatinių galūnių paralyžius yra sveikatos būklė, kai iš dalies arba visiškai prarandamas jutimas ir gebėjimas savanoriškai pajudinti vieną ar abi kojas. Tai gali atsirasti dėl trauminio fizinio sužalojimo arba tai gali būti natūralaus ligos proceso simptomas. Šio tipo paralyžius gali būti laikinas arba nuolatinis, nes dažniausiai yra susijęs su smegenų ar nugaros smegenų pažeidimu arba liga. Kai kurie veiksniai, galintys sukelti šią būklę, yra traumos, sukeltos automobilių avarijų arba ligų, tokių kaip diabetas, artritas ar išsėtinė sklerozė.

Cukrinis diabetas yra liga, kurią sukelia organizmo nesugebėjimas tinkamai išskirti ir kaupti hormono, vadinamo insulinu. Ši liga gali sukelti nervų pažeidimą, dėl kurio viena ar abi kojos gali būti laikinai arba visam laikui paralyžiuotos. Insultas yra laikinas kraujotakos sutrikimas tam tikroje smegenų dalyje. Nesant tinkamo kraujo tekėjimo, kai kurios smegenų dalys gali būti pažeistos ir kartais gali sukelti apatinių galūnių paralyžių.

Fizinis vienos ar abiejų kojų sužalojimas kartais gali sukelti paralyžių. Atsižvelgiant į žalos mastą ir patirto sužalojimo tipą, medicininis gydymas, pvz., chirurgija, gali padėti atkurti bent iš dalies pažeistos kojos naudojimą. Tačiau kai kurie sužalojimai gali būti nepagydomi.

Osteoartritas yra liga, dėl kurios kūno sąnariai palaipsniui nusidėvi. Šis procesas gali sukelti uždegimą ir spaudimą kojos nervams, sukeldamas laikiną paralyžių. Kai kuriais atvejais tai gali tapti nuolatinė.

Periferinė neuropatija yra sveikatos būklė, kuriai būdingas vieno ar kelių kūno nervų pažeidimas. Šią būklę gali sukelti tokios ligos kaip išsėtinė sklerozė, aplinkos toksinai ar trauminis fizinis sužalojimas. Daugeliu atvejų tokio tipo paralyžius yra laikinas ir gali atsirasti ir praeiti atsitiktinai daugelį metų. Deja, periferinė neuropatija taip pat gali sukelti nuolatinį apatinių galūnių paralyžių.

Nepriklausomai nuo tiesioginės problemos priežasties, svarbu, kad pacientą atidžiai stebėtų medicinos specialistas. Jis arba ji gali paskirti vaistus ar kitus gydymo metodus, kurie gali padėti pacientui atgauti prarastas funkcijas. Medicinos specialistas taip pat gali pasiūlyti gydymo metodus, kad paciento fizinė sveikata būtų kuo geresnė, nepaisant paralyžiaus ir fizinių apribojimų.