Apeliacinis teismas – tai pareigūnų kolegija, nagrinėjanti apeliacinius prašymus, susijusius su vyriausybės sprendimais tokiais klausimais kaip darbo teisė, mokesčiai ir draudimo diskriminacija. Visuomenės nariai turi teisę pateikti prašymą vyriausybinei agentūrai imtis veiksmų tam tikru klausimu, o jei jų netenkina rezultatas, jie gali kreiptis į apeliacinį teismą. Tai suteikia trečiųjų šalių sprendimų vertinimo mechanizmą ir užkerta kelią situacijoms, kai visuomenės nariai turi apskųsti sprendimą tai pačiai tarnybai, kuri jį priėmė iš pradžių. Taip galima išvengti interesų konflikto problemų.
Ne visuose regionuose taikoma apeliacinių bylų teismų sistema, o tuose, kurie naudojasi, tribunolai yra prieinami tik tam tikrų rūšių sprendimams priimti. Visuomenės nariai paprastai turi laikytis konkrečios procedūros, kad galėtų naudotis tribunolo paslaugomis, įskaitant tinkamą pradinio ieškinio pateikimą ir atsakymą į pradinės vyriausybės agentūros sprendimą. Paprastai apeliacijų pateikimo terminas yra trumpas, o visuomenės nariai, norintys pateikti apeliacijas, turės pradėti rengti dokumentus iš karto po sprendimo gavimo.
Apeliaciniame teisme bylos šalys turi galimybę pateikti savo bylas neutraliai asmenų grupei, turinčiai kvalifikaciją priimti sprendimą byloje. Pavyzdžiui, jei vartotojas kreipėsi pagalbos dėl įtariamos draudimo diskriminacijos ir už tai atsakinga valdyba nustatytų, kad diskriminacijos nebuvo, į apeliacinį tribunolą turėtų būti įtraukti nariai, susipažinę su draudimo teise, diskriminacija ir pramonės standartais.
Vyriausybės pareigūnai gali skirti apeliacinio teismo narius arba juos gali pasamdyti vyriausybinė agentūra, atsižvelgiant į agentūros struktūrą. Nariai gali eiti įvairaus ilgio kadencijas ir gali periodiškai apsisukti nuo tribunolo arba aplink jį. Jie gauna standartinį atlygį už savo darbą ir turi pasirūpinti, kad išvengtų interesų konfliktų, pvz., investicijų į įmones, kurios gali kreiptis į apeliacinį teismą. Jei iškyla interesų konfliktas, teismo narys gali prašyti perskirstyti arba paprašyti išnagrinėti konkrečią bylą, kad ji būtų kuo neutralesnė.
Gali būti naudinga pasikonsultuoti su advokatu, kuris padėtų tiek pirminiams prašymams suteikti pagalbą, tiek apeliacijas. Advokatai yra susipažinę su įstatymais ir gali suteikti konkrečių patarimų bei patarimų, remdamiesi teisine patirtimi ir susijusių vyriausybinių agentūrų žiniomis. Advokatai taip pat gali sumažinti riziką padaryti klaidą, kuri trukdytų pateikti apeliaciją arba padidintų pirminio atmetimo tikimybę.