Apgaulingas klaidinantis pateikimas – tai situacija, kai asmuo ar subjektas imasi tyčinių veiksmų, kad tyčia apgautų vieną ar daugiau kitų šalių. Apgaulė gali apimti teiginių, kurie, kaip žinoma, neatitinkantys tikrovės, paskelbimą arba tyčinį svarbių faktų ar informacijos nutylėjimą, dėl kurių galiausiai atsiranda tam tikri nuostoliai. Daugelyje jurisdikcijų už tokio pobūdžio neatsargų klaidingą informaciją baudžiama piniginėmis baudomis, kalėjimu arba šių dviejų dalykų deriniu. Dažnai šalis, pripažinta kalta dėl klaidinančio pateikimo, įpareigoja nukentėjusiajai šaliai atlyginti tam tikrą kompensaciją.
Melagingų pareiškimų davimas jau seniai buvo įvairių verslo sandorių problema. Nors kai kuriais atvejais faktai nutylimi nesiekiant sukčiauti, pasitaiko situacijų, kai informacija sąmoningai nutylima, taip užkertant kelią antrajai verslo sutarties šaliai priimti pagrįstą sprendimą dėl susitarimo. Dažnai tai veda į situaciją, kai viena šalis gauna daug naudos, o kita šalis patiria tam tikrų nuostolių, dažnai sunkiai atkuriamų finansinių nuostolių.
Paprastai prieš priimant sprendimą arba apgaulingą klaidingą informaciją, teismas turi patenkinti tris konkrečius klausimus. Pirma, kyla klausimas, kokias žinias ar informaciją atsakovas iš tikrųjų turėjo tuo metu, kai jis pateikė pareiškimus dėl pardavimo ar kitokio pobūdžio verslo sandorio. Pavyzdžiui, jei galima nustatyti, kad būstą parduodantis asmuo žinojo, kad stogą reikia remontuoti, bet apie tai nepranešė pirkėjui prieš pardavimą, greičiausiai būtų pagrindas konstatuoti, kad buvo pateiktas apgaulingas klaidinantis dokumentas. Tačiau jei buvęs savininkas nenutuokė, kad stogą reikia remontuoti, labai mažai tikėtina, kad teismas nustatytų, kad buvo pateiktas koks nors klaidinimas.
Kartu su žinių klausimu yra ir ketinimų klausimas. Kai pardavėjas sąmoningai praleidžia informaciją ar net pateikia melagingus pareiškimus, bandydamas suvilioti pirkėją įsipareigoti sudaryti sutartį, buvo suklaidinta. Trečias veiksnys yra susijęs su pirkėjo nuostoliais. Jeigu pirkėjas pasirenka sudaryti sutartį remdamasis pirkėjo pareiškimais, o vėliau dėl sandorio patiria nuostolių, labai tikėtina, kad bus priimtas sprendimas dėl klaidinimo.
Kad netaptumėte apgaulingo klaidingo pateikimo bet kokio tipo verslo sandoryje auka, prieš prisiimant bet kokius įsipareigojimus svarbu atlikti tyrimą. Tai reiškia, kad reikia saugoti viešuosius įrašus, susijusius su pirkimu, patikrinti nuorodas ir apskritai rasti išorinį patvirtinimą visiems pardavėjo pareiškimams. Jeigu informacija, kuri nesutinka su pardavėjo teiginiais, pasitvirtina ir pardavėjas negali jos atsiskaityti, tai yra tvirtas rodiklis, kad pirkėjo interesai būtų labiau patenkinti perkėlus savo verslą kitur.