Apifobija yra neracionali bičių ar bičių įgėlimo baimė ir ji susijusi su fobija, vadinama speksofobija, vapsvų baime. Ši baimė gali išsivystyti įvairiais būdais ir vadinama neracionalia, nes bitės retai įgelia, išskyrus paskutinę gynybą. Kai bitė įgelia, ji miršta, todėl šios bitės paprastai negelia, nors iš prigimties gali būti smalsūs ir skraidyti aplink žmones, o jei joms gresia didelis pavojus, gali griebtis šios paskutinės atakos.
Bičių įgėlimas yra skausmingas, ir nenuostabu, kodėl žmonėms išsivysto apifobija, jei jie praeityje yra susidūrę su įgėlimu. Dažnai nesvarbu, ar įgėlimas įvyko nuo naminės bitės ar nuo vapsvos. Bet kurio iš jų įgėlimas gali būti atsakingas už apifobijos vystymąsi. Kita šios baimės atsiradimo priežastis yra tada, kai žmonės turi alerginę reakciją į bitės įgėlimą. Nors sunki alergija paprastai neišsivysto tol, kol žmogus nebuvo įgėlęs du kartus, anafilaksinio šoko baimė gali paskatinti kai kuriuos žmones labai bijoti visų bičių ir vapsvų.
Deja, apifobija yra baimė, kurią gali išpūsti viešas bičių atstovavimas. Visų pirma, naujienos apie „bites žudikus“ arba afrikietiškas bites suteikė naminėms bitėms siaubingą ir nepelnytą reputaciją. Tai, kad žmonių rasė naudojasi bitėmis, kad apdulkintų tiek daug valgomų augalų, pasimeta antraštėse apie bičių žudikų, kurios, kaip teigiama, per trumpą laiką gali mirtinai įgelti žmones, plitimą. Išpūsta bičių baimė gali sukelti abejingumą apsaugoti šią gyvybiškai svarbią rūšį, o tie, kurie susiduria su namine bite, užuot tiesiog pasitraukę nuo jos, gali nuspręsti, kad ją reikia nužudyti.
Reakcijos, kai žmonės kenčia nuo tikrosios apifobijos, gali būti įvairios. Kai kurie žmonės sukels muštynių reakciją, smogs į bitę ir, jei tik galės, ją nužudys. Kiti taip bijo šių būtybių, kad nepraleis laiko niekur lauke, kur dažnai lankosi bitės. Susidūrusios su bitėmis, jos gali rėkti, ištikti panikos priepuolis, padažnėti kvėpavimas ar pulsas, gausiai prakaituoti. Kadangi ši baimė yra nepagrįsta, dažnai sunku įtikinti apifobišką žmogų tiesiog pasitraukti nuo bitės, o tai paprastai yra geriausias būdas išvengti skausmingo susidūrimo su bitėmis.
Apifobija dažnai yra dažna vaikystės baimė, todėl yra terapijos metodų, padedančių vaikams atsigauti nuo šios fobijos. Tai gali būti desensibilizavimo metodai, padedantys palaipsniui supažindinti vaikus su vaizdais, o vėliau – tikromis bitėmis, kad padėtų jiems atsigauti. Švietimas apie bites taip pat gali būti naudingas, tačiau dažniausiai jis atliekamas tada, kai galima šiek tiek kontroliuoti baimę.