Apkaltinamasis nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje atsiranda tada, kai asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą, kai jis panaudojo ar bandė panaudoti fizinę jėgą prieš kitą asmenį, gyvenantį jo namų ūkyje arba su kuriuo siejami šeimos santykiai. Nusikaltimo specifika gali skirtis; asmuo gali būti sutuoktinis, vaikas ar vienas iš tėvų, o nusikaltimas gali svyruoti nuo paprasto užpuolimo iki grasinimo mirtinu ginklu. Tokio tipo nusikaltimai dažnai laikomi baudžiamaisiais nusižengimais, tačiau, atsižvelgiant į naudojamos jėgos rūšį ir vietinius ar regioninius teisės aktus, jie gali būti priskiriami nusikaltimų kategorijai. Bausmės, susijusios su apkaltinamuoju nuosprendžiu dėl smurto šeimoje, taip pat gali skirtis, tačiau gali apimti įkalinimo laiką, lygtinį paleidimą ir gydymo seansus. Nuteistieji paprastai taip pat netenka teisės turėti šaunamųjų ginklų.
Sąvoka teistumas dėl smurto šeimoje reiškia ne teistumą už konkretų nusikaltimą, o tam tikros rūšies nusikaltimą, atitinkantį tam tikras sąlygas. Susijusios šalys gali gyventi kartu arba gyveno kartu anksčiau arba gali turėti šeiminių ryšių, pavyzdžiui, turėti bendrą vaiką, arba gali būti susituokusios. Nusikaltimo vykdytojas prieš nukentėjusįjį fiziškai smurtavo arba kai kuriais atvejais, tikėtina, grasino jam kūno sužalojimu ar mirtimi. Daugeliu atvejų smurtas šeimoje pasikartojo laikui bėgant.
Priklausomai nuo nusikaltimo sunkumo, asmuo, teistas dėl smurto šeimoje, gali būti laikomas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba nusikaltimą. Apkaltinamąjį nuosprendį įtakojantys veiksniai yra tai, ar nusikaltimas padarytas pirmą kartą; pakartotinis, paprastas puolimas; puolimas ir baterija; o jei buvo panaudotas ginklas. Nacionaliniai, regioniniai ir vietiniai įstatymai taip pat gali skirtis atsižvelgiant į tai, kaip nusikaltimas apibrėžiamas.
Apkaltinamasis nuosprendis dėl smurto šeimoje gali turėti įvairių pasekmių, kurios vėlgi priklauso nuo tokių veiksnių kaip nusikaltimo sunkumas ir nusikaltimo padarymo vietos įstatymai. Paprastai tai yra tam tikras kalėjimo laikas. Nusikaltėliams taip pat gali būti nurodyta dalyvauti gydyme, įskaitant konsultacijas dėl smurto šeimoje ir galbūt dėl piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis, jei tai yra veiksnys. Jie taip pat greičiausiai bus nuteisti lygtinai, o jų veikla gali būti apribota, kad jie negalėtų susisiekti su auka. Remiantis 1996 m. priimtu JAV federaliniu įstatymu, JAV turėti šaunamąjį ginklą draudžiama asmenims, teistiems už smurtą šeimoje.