Apkrovos balansavimas yra procesas, kurio metu gaunamas interneto protokolo (IP) srautas gali būti paskirstytas keliuose serveriuose. Tai pagerina serverių našumą, užtikrina optimalų jų naudojimą ir užtikrina, kad nė vienas serveris nebus perkrautas. Praktika ypač svarbi užimtiems tinklams, kur sunku numatyti serveriui išsiųstų užklausų skaičių.
Paprastai apkrovos balansavimo schemoje naudojami du ar daugiau žiniatinklio paslaugų. Jei vienas iš serverių pradeda perkrauti, užklausos persiunčiamos į kitą serverį. Šis procesas sumažina aptarnavimo laiką, nes užklausas gali tvarkyti keli serveriai. Aptarnavimo laikas sutrumpėja naudojant apkrovos balansavimo priemonę, siekiant nustatyti, kuris serveris yra tinkamas srautui priimti.
Procesas, labai paprastai, yra paprastas. Tinklalapio užklausa siunčiama apkrovos balansuotojui, kuris persiunčia užklausą į vieną iš serverių. Tas serveris atsako atgal balansuotojui, kuris savo ruožtu siunčia užklausą galutiniam vartotojui.
Apkrovos balansavimas leidžia tęsti aptarnavimą net ir esant serverio prastovos laikui dėl serverio gedimo ar serverio priežiūros. Jei įmonė naudoja kelis serverius ir vienas iš jų sugenda, jos svetainė ar kitos paslaugos vis tiek bus prieinamos jos vartotojams, nes srautas bus nukreipiamas į kitus serverių fermos serverius. Taikant visuotinį serverių apkrovos balansavimą (GSLB), apkrova paskirstoma geografiškai išsklaidytoms serverių ūkiams, atsižvelgiant į jų apkrovą, būklę arba artumą.
Yra keli būdai, kuriais galima subalansuoti apkrovas. Jei serverių techninės įrangos specifikacijos yra panašios, geriausiai gali būti naudojamas Perceptive (kuris numato serverį pagal istorinius ir dabartinius duomenis) ir sparčiausio atsako laiko metodus. Kita vertus, jei aparatinės įrangos specifikacijos skiriasi, svertinio apvalumo metodas, kuris serveriams paeiliui priskiria užklausas pagal jų svorį, gali būti geresnis sprendimas, nes jis gali priskirti daugiau užklausų serveriui, kuris gali apdoroti didesnį kiekį.