Aplazija cutis congenita, taip pat žinoma kaip cutis aplazija, yra retas įgimtas sutrikimas, dėl kurio sergantis asmuo gimsta be odos dalies. Kai kuriais atvejais gali trūkti ir kai kurių pagrindinių audinių, tokių kaip kaulas. Galvos oda yra dažniausiai pažeidžiama aplazija cutis congenita atvejais, nors odos audinio gali trūkti bet kurioje kūno vietoje. Įprastą šios būklės gydymą paprastai sudaro kruopštus valymas ir specialaus tepalo tepimas, nes oda paprastai užauga savaime per kelias savaites. Bet kokie klausimai ar rūpesčiai dėl įgimtos aplazijos cutis arba individualių gydymo metodų turi būti aptarti su gydytoju ar kitu medicinos specialistu.
Daugumos kūdikių, gimusių su aplazija cutis congenita, galvos odoje trūksta odos lopinėlio. Nedidelei šių pacientų daliai pažeidžiamos rankos, kojos ar kūno dalis. Kai kuriais atvejais trūksta daugiau nei vienos odos srities. Plona membrana, kurią lengva pamatyti, paprastai dengia vietą, kurioje turėtų būti oda.
Kai aplazija cutis congenita pažeidžia galvos odą, gali būti nedidelis kaukolės kaulų defektas, nors jis paprastai yra nedidelis ir užgyja savaime. Kūnas paprastai ištaisys šios būklės sukeltus defektus be jokio invazinio gydymo. Per kelias savaites po gimimo nedideli kaulų defektai užgyja patys, o pažeistose vietose pradeda augti oda.
Vienintelė diagnostinė priemonė, reikalinga norint tiksliai diagnozuoti aplaziją cutis congenita, yra fizinė apžiūra. Medicinos personalas pastebės trūkstamus odos dėmelius per kelias akimirkas po nukentėjusio vaiko gimimo. Jei paaiškėja, kad gali būti didelių kaulų defektų, gali būti paskirti papildomi tyrimai, tokie kaip rentgeno spinduliai ar kompiuterinė tomografija, kad gydytojai galėtų įvertinti būklės sunkumą.
Aplasia cutis congenita gydymas paprastai yra paprastas procesas, kai reikia kruopščiai nuvalyti pažeistas vietas ir švelniai užtepti specialų tepalą, kaip nurodė medicinos personalas. Šis tepalas paprastai gaminamas iš medžiagos, vadinamos sidabro sulfadiazinu, nors kartais gali būti naudojami ir kiti tepalų tipai. Chirurginė intervencija reikalinga tik ekstremaliais kaulų defektų atvejais arba kai trūkstamos odos lopinės dengia didelę galvos odos dalį.