Aplinkos psichologija yra mokslas, tiriantis, kaip aplinka veikia žmogaus elgesį. Aplinka šiame kontekste apima socialines, natūralias, konstruojamas, mokymosi ir informacines aplinkas. Problemos kyla žmonėms sąveikaujant su aplinka. Modelio naudojimas tiria žmogaus elgesį tam tikromis sąlygomis, naudojant projektavimo mechanizmus, kurie diagnozuoja problemas ir numato galimus rezultatus. Asmuo, studijuojantis aplinkos psichologiją, taiko daugiadisciplininį požiūrį su kitomis disciplinomis, tokiomis kaip psichologija, ekologinė psichologija, antropologija ir sociologija.
Įvairūs aplinkos psichologijos pritaikymai praplečia teorijas ir tyrimų išvadas. Be to, tai naujesnė psichologinė koncepcija nei daugelis kitų disciplinų. Norint suprasti žmogaus elgesį, tiriamas nevalingų ir valingų dirgiklių poveikis.
Pažintinis žemėlapis, kaip žmonės prisimena ir interpretuoja natūralią ir sukonstruotą vietų ar daiktų aplinką, lemia žmogaus reakciją. Kai kurie žmonės prisimena patirtį remdamiesi emocijomis, idėjomis ar suvokimu. Aplinkos psichologai gali atlikti aplinkos elgsenos arba asmens aplinkos tyrimus, kad nustatytų, kaip sąveika su aplinka veikia žmogaus elgesį. Pavyzdžiui, asmens komforto lygis namuose gali atsirasti dėl to, kaip namas suprojektuotas. Kitas pavyzdys yra tai, kaip bendruomenės gyventojai gali reaguoti į fizinę viešųjų patogumų struktūrą ir dizainą.
Žmogaus prigimtis ieško komforto ir pažinimo vietos, kad sukurtų pasitikėjimą ir kompetencijos lygį aplinkoje. Žmonės taip pat ieško darnos su įvairiais dalykais. Nesunku atsiriboti nuo aplinkos, jei šių veiksnių nesilaikoma. Ir atvirkščiai, smalsumas gali paskatinti žmones tyrinėti aplinką, kai yra galimybė išmokti ko nors naujo ir įgyti papildomų žinių. Aplinkos psichologija daro prielaidą, kad pageidaujama aplinka, nesvarbu, įtraukianti ar paslaptinga, lems veiksmingą žmogaus elgesį.
Tyrimai atskleidė, kad aplinkos veiksniai ir nesugebėjimas pasirinkti pageidaujamos aplinkos gali sukelti fizines ligas, bejėgiškumo jausmą, savanaudišką elgesį ir išsekimą, kai bandoma išlaikyti intelektualų dėmesį. Dėl to žmonės ieško įveikos mechanizmų, kurie suteikia kontrolės jausmą. Socialinės ar fizinės aplinkos pasikeitimas gali pašalinti stresorius. Kiti įveikos būdai gali paskatinti stresoriaus įsisavinimą ir sukelti psichinių ar fizinių nesėkmių. Kai kurie žmonės susidoroja interpretuodami stresorių kaip natūralią kultūros ar aplinkos dalį.