Aplinkos trūkumas reiškia situaciją konkrečioje vietovėje, kai gamtos ištekliai nėra prieinami didelei gyventojų daliai. Taip gali nutikti, kai didėjant gyventojų skaičiui išeikvojami turimi gamtos ištekliai arba kai žala aplinkai sunaikina didelę išteklių dalį. Aplinkos trūkumas vietovėje dažnai lemia didelę atskirtį tarp turtingų visuomenės narių, kurie gali kontroliuoti mažėjantį išteklių kiekį, ir vargšų, kuriems labai trūksta. Tokiais atvejais visa tauta ar valstybė gali pradėti irti dėl ekonominio nuosmukio ir pilietinių neramumų.
Vienas iš vis labiau susirūpinusių aplinkosaugos aktyvistų apgailestauja dėl pasaulio gamtos išteklių išeikvojimo. Tokie būtinieji dalykai kaip žemė gyventi ar gėlas vanduo gerti tampa vis retesni kai kuriose skurdžiausiose pasaulio šalyse. Didėjant turtingųjų ir vargšų atskyrimui, problema kyla net ir šalyse, kurios laikomos pasaulio lyderėmis. Aplinkos trūkumas yra daugelio šių nerimą keliančių įvykių pagrindas.
Yra daug būdų, kaip gali atsirasti aplinkos trūkumas. Kai tam tikroje vietovėje populiacija tampa per tanki, tai akivaizdžiai sumažina turimų gamtos išteklių dalį, kurią gali gauti kiekvienas žmogus. Be to, didėjantis gyventojų skaičius dažnai sukelia pernelyg didelį aplinkos blogėjimą, kurį dažniausiai sukelia verslo rūpesčiai, bandantys patenkinti piliečių poreikius.
Visa tai gali išsivystyti į situaciją, kai tam tikri visuomenės nariai, turintys tam finansinių galimybių, įgyja didelę dalį gamtos išteklių. Taigi aplinkos trūkumas gali būti laikomas vis didesnio skurdo priežastimi tiems, kuriems pasisekė mažiau. Problema paaštrėja, kai turtingesni žmonės, kontroliuojantys nedidelę išteklių pasiūlą, palaiko tokias kainas, kurių vargšai negali sumokėti.
Šie įvykiai galiausiai gali sukelti visišką visuomenės žlugimą. Vargšai neturi pinigų prekėms pirkti ir žemės, kurioje galėtų gyventi. Nors turtingieji gali turėti pranašumą, juos taip pat veikia ekonomikos nuosmukis, kurį sukelia išeikvoti ištekliai. Ekstremaliausiu atveju aplinkos trūkumas gali sukelti tokį nepasitenkinimą, kad žmonės tampa pikti ir net smurtauja. Kai kuriais atvejais pilietiniai neramumai gali sukelti pokyčius visuomenėje, tačiau dažnai tai sukelia tokį nepastovumą, kad atitinkama valstybė niekaip negali atsigauti.