Aplinkos kapitalas apima visus gamtos išteklius, esančius šalyje. Tai apima tiek atsinaujinančius išteklius, kaip augalai ir švarus oras, tiek neatsinaujinančius išteklius, tokius kaip nafta ir dujos. Aplinkos kapitalo analizė dažnai grindžiama tuo, kaip šį kapitalą veikia verslo veikla, pvz., kasyba ar gamyba. Teigiama, kad ši veikla yra tvari, kai ji atliekama taip, kad išsaugomas esamas aplinkos kapitalas, o ne sunaudojama ar žalojama.
Gamtinis arba aplinkos kapitalas apima visus išteklius, kurie tam tikra prasme naudingi visuomenei. Tai gali būti dalykai, kurie yra gyvybiškai svarbūs išlikimui, pavyzdžiui, maistas, oras ir vanduo, arba nematerialesni daiktai, pavyzdžiui, gražūs peizažai ir vaizdai. Tai atspindi tiek atsinaujinančių, tiek neatsinaujinančių išteklių sumą.
Atsinaujinančios kapitalo formos apima dalykus, kurių visuomenė gali padaryti daugiau. Kai kurie pavyzdžiai apima maistą, pvz., grūdus, galvijus ir vaisius. Gėlas vanduo taip pat laikomas atsinaujinančiu turtu, nes jį galima išvalyti mechaninėmis priemonėmis arba natūraliai per vandens ciklą. Švarus oras taip pat yra kapitalo forma, kuri atsinaujina filtruojant ir valant. Mediena ir pluoštas, iš kurių gaminami namai ir drabužiai, taip pat laikomi atsinaujinančiais ištekliais.
Neatsinaujinamoms aplinkosaugos kapitalo formoms priskiriamas turtas, kuriam gresia išnaudoti arba sunaikinti. Plačiausiai minimas pavyzdys yra iškastinis kuras, pvz., anglis ar nafta, kuriam atsinaujinti prireikia milijonų metų. Kitas pavyzdys yra atogrąžų miškai ir kiti seni miškai, kaip ir nykstančios rūšys ar augalija. Mineralai, metalai ir brangakmeniai, kita neatsinaujinančio kapitalo forma.
Visuomenei pereinant prie ekologiškesnio, tvaresnio gyvenimo būdo, įmonėms ir vyriausybei daromas spaudimas išsaugoti esamą aplinkosaugos kapitalą. Tai reiškia, kad reikia investuoti į tvaresnes technologijas ir gamybos metodus, pavyzdžiui, vėjo ar hidroelektrinių gamybą, taršos kontrolę, atsakingą derlių ir žvejybą. Iš esmės tvari visuomenė yra tokia, kuri aprūpina visus išteklius, kurių reikia žmonėms gyventi dabar, nepakenkiant ateities kartų gyvenimui.
Tradicinėje kapitalistinėje visuomenėje įmonės turi mažai motyvacijos saugoti aplinkosaugos kapitalą. Kai kurios įmonės, reaguodamos į klientų poreikius, nusprendžia elgtis tvariau. Tik klientams keičiant paklausą ir kalbant apie savo dolerius, daugiau įmonių bus motyvuotos keisti savo būdus. Piliečiai taip pat gali paskatinti išrinktus pareigūnus imtis pokyčių priimdami naujus įstatymus, verčiančius įmones saugoti aplinkosaugos kapitalą.