Aplinkos rodiklis yra skaitmeninių duomenų dalis, naudojama aplinkos sveikatai parodyti. Šie duomenys fiksuoja informaciją, susijusią su tokiais dalykais kaip oro kokybė, vandens tarša, gyvūnų ir augalų populiacijos bei žmonių sveikatos veiksniai. Savivaldybių agentūros ir privačios organizacijos gali stebėti savo aplinkos rodiklių statistikos rinkinį, atsižvelgdamos į tai, kokios problemos kiekviena iš jų yra svarbiausios. Šios duomenų parinktys leidžia organizacijoms nustatyti aplinkos sveikatos modelius ir tendencijas, kad būtų galima pastebėti galimas problemas ar problemas. Konkrečių duomenų ir konkrečių rodiklių naudojimas taip pat leidžia visuomenei suprasti aplinkos apsaugos programų ir gamtosaugos įstatymų poveikį.
Tarptautiniu lygiu aplinkos rodiklius naudoja tokios grupės kaip Pasaulio sveikatos organizacija arba Pasaulio laukinės gamtos fondas, kad gautų duomenis apie pasaulinę aplinką. Nacionalinės grupės kiekvienoje šalyje taip pat remiasi tokio tipo rodikliais, kad nustatytų nacionalinės aplinkos būklę. Valstybinės ir vietinės grupės taip pat gali įvertinti aplinkos veiksnius, pvz., taršą, vietos lygiu. Aplinkosaugos rodiklius taip pat plačiai naudoja žiniasklaida ir aktyvistų grupės, siekiančios atkreipti visuomenės dėmesį į aplinkosaugos priežastis.
Yra trys pagrindiniai aplinkos rodiklių statistikos tipai. Aplinkos būklės rodikliai parodo platų aplinkos vaizdą, pavyzdžiui, per vienerius metus išmetamas anglies dvideginio kiekis. Aplinkos kapitalo pokyčiams užfiksuoti naudojamas tvarumo aplinkos rodiklis. Pavyzdžiui, organizacijos, besirūpinančios tvarumu, gali stebėti iškastinio kuro, pvz., naftos ir dujų, vartojimo pokyčius, kad nustatytų, kiek laiko turėtų pakakti likusių atsargų. Veiklos rodikliai yra santykinai specifinės aplinkos duomenų dalys, kurios naudojamos rezultatams palyginti su suplanuotu tikslu ar etalonu.
Norint užfiksuoti įvairią informaciją apie planetą, galima panaudoti šimtus galimų rodiklių statistikos. Pavyzdžiui, vandens suvartojimo vienam gyventojui arba tam tikrų teršalų kiekio matavimai gali atskleisti svarbios informacijos apie vandens tiekimo sveikatą ir tvarumą. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų lygiai gali padėti suprasti ozono sluoksnio būklę arba visuotinio atšilimo potencialą. Paprasti tam tikrų augalų ar gyvūnų rūšių įvertinimai gali įspėti visuomenę apie rūšis, kurioms gali kilti grėsmė arba nyksta. Šie rodikliai taip pat naudojami matuojant tokius dalykus kaip atliekų tvarkymas, energijos gamyba ir sveikata.
Nors aplinkos rodiklių kūrimui naudojamų duomenų rinkimo procesas gali būti sudėtingas, šie duomenys atlieka svarbų vaidmenį saugant aplinką. Tai padeda organizacijoms nustatyti ekologines problemas ir nustatyti, kur reikia naujų įstatymų ar standartų. Šie rodikliai taip pat padeda pareigūnams įvertinti esamą politiką, kad nustatytų jos efektyvumą ir suprastų, kokius pakeitimus reikėtų atlikti.