Aplinkos teisė yra sudėtinga teisės sritis, kuri yra daug gilesnė nei aplinkos apsauga. Tie, kurie praktikuoja aplinkos teisę, turi išmanyti daugiau nei tik atitinkamas teisės doktrinas, federalinius ir valstijų statutus, reglamentus ir administracinės teisės principus. Jie taip pat turi gebėti analizuoti viešąją politiką, suprasti ekonomiką, mokslą ir aplinkos apsaugos pagrindus. Jie taip pat turi išnagrinėti biurokratinius ir politinius aplinkos teisės ir politikos aspektus, bandydami bylinėtis už savo klientus. Sėkmingas aplinkos teisininkas gali išspręsti aplinkosaugos problemas ir pamatyti platesnes socialines, ekonomines ir politines pasekmes, kuriomis grindžiamas aplinkos įstatymas.
Aplinkos teisės aktai gali apimti keletą sričių, kurių dauguma patenka į aplinkos blogėjimo kategoriją. Oro tarša, vandens tarša ir pavojingų atliekų reguliavimas – tai tik keletas problemų, kurias galima spręsti pasitelkus aplinkosaugos įstatymus. Be to, ekosistemų ir gamtos išteklių apsauga taip pat yra dažna aplinkosaugos teisės praktikantų problema. Vadinasi, oro, vandens ir žemės valymas ir išsaugojimas yra svarbūs aplinkos teisės tikslai – nors kartais tam įtakos turi ir ekonomika.
Dažniausiai problemas reglamentuoja daugybė teisės aktų, kurių didžiausias siekis yra Nacionalinis aplinkos politikos įstatymas arba NEPA. NEPA tikslas – priversti vyriausybines agentūras analizuoti, kaip jų sprendimai veikia aplinką. Taip pat yra daug federalinių statutų, reglamentuojančių ir priverčiančių laikytis įvairių temų. Pavyzdžiui, Jungtinių Valstijų kodekse yra visi skyriai, kuriuose nagrinėjami tokie klausimai kaip insekticidai ir aplinkos pesticidų kontrolė, išsaugojimas, nykstančios rūšys, švaraus vandens įstatymas, atominė energija, triukšmo tarša ir švaraus oro įstatymas. Aukščiausiame teisme, žemesnės instancijos teismuose ir valstijų teismuose nagrinėjama daugybė bylų, kurios taip pat suteikia pirmenybę būsimoms byloms.
Asmuo, besidomintis aplinkos teisės karjera, gali pasukti keliais keliais. Ji gali dirbti Aplinkos apsaugos agentūroje (EPA), glaudžiai bendradarbiauti su valstybinėmis ir vietinėmis agentūromis bei tvarkyti klausimus, kuriems taikomas bet kuris iš daugybės federalinių statutų ar teisės aktų. Ji taip pat gali dirbti valstybinėje ar vietinėje agentūroje, patardama aplinkosaugos klausimais. Taip pat yra galimybių dirbti didelėse įmonėse, pavyzdžiui, naftos ir dujų įmonėse, teikiant teisines konsultacijas ir užtikrinant, kad įmonė suprastų teisines aplinkos teršimo ir aplinkosaugos įstatymų atmetimo pasekmes. Be to, ji gali pasirinkti dirbti aplinkos apsaugos grupėje, pvz., Gamtos apsaugos tarnyboje, Sierra klube ar Greenpeace.