Apsikeitimo sandorių skirtumas parodo palūkanų normų skirtumą tarp fiksuotos palūkanų normos investicijos ir palūkanų normos apsikeitimo sandorio. Palūkanų normos apsikeitimo sandoris yra išvestinė investicija, kai vienas investuotojas prekiauja palūkanų mokėjimu kito investuotojo pinigų srautų serijai. Paprastai viena iš mokėjimų serijų turi fiksuotą palūkanų normą, o kita – kintamą. Kai kuriuose palūkanų normų apsikeitimo sandoriuose abi investicijos turi kintamą palūkanų normą. Dviejų fiksuotų palūkanų investicijų apsikeitimas nebūtų prasmingas, nes pinigų srautus galima numatyti.
Apsikeitimo sandorių skirtumas yra papildoma suma, kurią investuotojas uždirbtų iš palūkanų normos apsikeitimo sandorio, palyginti su fiksuotų palūkanų investicijomis. Jei už fiksuotų palūkanų investiciją mokama 5.5 proc., o už palūkanų normos apsikeitimo sandorį – 5.9 proc., apsikeitimo sandorio skirtumas yra 0.4 proc. arba 40 bazinių punktų. Viename procentiniame taške yra 100 bazinių punktų.
Siekdami nustatyti, ar palūkanų normos apsikeitimo sandoris yra prasmingas abiem šalims, investuotojai žiūri į kokybės skirtumo skirtumą (QSD) – skaičiavimą, kuriame atsižvelgiama į dviejų sandorio šalių kreditingumą. Tarkime, kad įmonė A gali skolintis už fiksuotą 3 procentų palūkanų normą arba kintamą LIBOR palūkanų normą, Londono tarpbankinę palūkanų normą, kuri dažniausiai naudojama vienos nakties paskoloms tarp bankų. Įmonė B, kurios kredito reitingas yra geresnis nei įmonė A, gali skolintis fiksuota 2.5 procento palūkanų norma arba kintama palūkanų norma LIBOR atėmus 0.25 procento. Fiksuotų palūkanų skirtumas tarp dviejų įmonių yra 0.5 proc., o kintamos normos skirtumas yra 0.25 proc. Skirtumas tarp šių dviejų įkainių yra QSD, kuris šiuo atveju yra 0.25 proc. Kadangi tai teigiama, sandoris naudingas abiem įmonėms.
Kartais dvi investicijos, susijusios su palūkanų normų apsikeitimo sandoriu, yra išreikštos skirtingomis valiutomis. Kai kuriais atvejais vienos šalies fiksuotos palūkanų normos bus santykinai mažesnės, o kitoje – santykinai mažesnės kintamos palūkanų normos. Tai gali turėti įtakos apsikeitimo sandorių skirtumui ir gali būti veiksnys vertinant, ar palūkanų normos apsikeitimo sandoris yra naudingas abiem šalims.
Palūkanų normos apsikeitimo sandorio šalis gali būti apsikeitimo sandorių prekiautojas, kuriam už paslaugas kompensuojamas apsikeitimo sandorio skirtumas. Kitaip tariant, palūkanų normų skirtumas tarp fiksuotų palūkanų investicijų ir palūkanų normų apsikeitimo sandorio sudaro mainų sandorio pardavėjo kompensaciją. Kadangi apsikeitimo sandorių skirtumai yra pagrįsti kitomis pagrindinėmis investicijomis, jie laikomi išvestinėmis finansinėmis priemonėmis.