Apsinuodijimas krauju, taip pat žinomas kaip sepsis, yra rimta ir kartais pavojinga gyvybei sveikatos būklė, kuri atsiranda, kai organizmo imuninė sistema reaguoja į infekciją. Tokios reakcijos gali pakenkti kūno audiniams ir gyvybiškai svarbiems organams. Požymiai, rodantys apsinuodijimą krauju, dažniausiai yra aukšta temperatūra, dažnas širdies plakimas ir pasunkėjęs kvėpavimas. Vaikai ir pagyvenę žmonės turi didžiausią riziką susirgti sepsiu. Apsinuodijimo krauju gydymas svyruoja nuo antibiotikų iki hospitalizavimo sunkiais atvejais.
Nors paprastai žinomas kaip apsinuodijimas krauju, gydytojai taip pat nustato sveikatos būklę kaip sisteminio uždegiminio atsako sindromą (SIRS). Sindromas taip pat gali būti vadinamas meningokokemija, septiniu šoku arba daugelio organų disfunkcijos sindromu. Apsinuodijus krauju susilpnėja imuninė sistema, sukeliamas uždegimas ir kraujo krešėjimas visame kūne.
Infekcijos nuo ligų, traumų ar medicinos prietaisų yra viena iš pagrindinių apsinuodijimo krauju priežasčių. Dažniausios yra bakterinės infekcijos, tačiau žmogus taip pat gali susirgti virusine, parazitine ar grybeline infekcija, dėl kurios galima apsinuodyti krauju. Infekcija gali plisti į kitas kūno dalis. Pavyzdžiui, oda yra galimo infekcijos šaltinis, nes bakterijos gali patekti per žaizdą. Tulžies pūslės infekcijos ar apendikso uždegimas taip pat gali sukelti sepsinį šoką.
Kiti šaltiniai, sukeliantys sepsį, yra smegenų infekcija, šlapimo takų infekcija arba plaučių infekcija, pvz., pneumonija. Uždegimas nuo sepsio sukelia skausmą, patinimą, paraudimą ir karštį infekcijos vietoje. Organų nepakankamumas taip pat gali atsirasti dėl plačiai paplitusio septinio šoko. Kraujo krešėjimas yra dar viena komplikacija, sukelianti sepsį. Tokiu atveju kūnas gauna ribotą kraujo tekėjimą į galūnes ir organus, o tai sukelia kepenų ar inkstų nepakankamumą arba audinių pažeidimą, vadinamą gangrena.
Apsinuodijimo krauju simptomai skiriasi, nes infekcija gali kilti iš bet kurios kūno vietos. Asmuo gali pajusti aukštą karščiavimą virš 101° Farenheito (apie 38.5° Celsijaus) arba žemą kūno temperatūrą, žemesnę nei 95° Farenheito (apie 35° Celsijaus). Didelis širdies susitraukimų dažnis (daugiau nei 90 dūžių per minutę), hiperventiliacija ir sumišimas taip pat gali rodyti septinį šoką. Medicinos specialistas taip pat turėtų įvertinti šaltkrėtį, drebulį, šiltesnę nei įprasta odą arba odos bėrimą, kad nustatytų, ar nėra sisteminio uždegiminio atsako sindromo.
Gydytojas gali diagnozuoti ligą kaip sepsį, jei tyrimai rodo kepenų, inkstų ar kitų organų disfunkciją, mažą trombocitų kiekį kraujyje arba per didelį rūgšties kiekį kraujyje. Neįprastai didelis arba mažas baltųjų kraujo kūnelių skaičius ir kraujo tyrimas, rodantis bakterijas, taip pat gali reikšti sepsio diagnozę. Šlapimo, žaizdos sekreto ir smegenų skysčio mėginiai taip pat gali būti tiriami dėl sepsio. Norėdami nustatyti infekciją ir jos šaltinį, gydytojas taip pat naudoja rentgeno spindulius, ultragarsą, kompiuterinę tomografiją ir MRT.
Septiniu šoku gali susirgti bet kas, tačiau galioja specifiniai rizikos veiksniai. Vaikai ir pagyvenę žmonės yra vienos didžiausios rizikos grupių, o toliau rikiuojasi tie, kurių imuninė sistema susilpnėjusi dėl kitų ligų. Rimti sužalojimai, tokie kaip kulkos, problemos, tokios kaip bakterinė kraujo infekcija, ir ligos, įskaitant pneumoniją, taip pat padidina sepsio riziką.
Jei gydytojas patvirtina sepsį, greitas gydymas reiškia didesnę galimybę išgyventi. Į veną leidžiami plataus spektro antibiotikai gydo įvairių tipų bakterijas. Pacientai taip pat gali gauti vazopresorių kraujospūdžiui reguliuoti. Taip pat gali būti skiriami papildomi vaistai, tokie kaip skausmą malšinantys vaistai, kortikosteroidai ar insulinas, reguliuojantys cukraus kiekį kraujyje.
Sunkesni sepsio atvejai reikalauja palaikomojo gydymo. Pavyzdžiui, ligoninės intensyviosios terapijos skyriuje esantis pacientas gali gauti deguonies ir intraveninių skysčių. Respiratorius taip pat gali būti tiekiamas, jei pacientas kenčia nuo kvėpavimo nepakankamumo. Dializė taip pat gali būti reikalinga, jei sepsis sukelia inkstų nepakankamumą. Be to, gydytojas gali atlikti operaciją, kad pašalintų abscesus, intravenines linijas ir medicininius prietaisus, tokius kaip kateteris, kurie galėjo sukelti septinį šoką.