Apskaitos pakeitimas yra pakeitimas, kaip įmonė pateikia finansinę informaciją. Dažniausios kategorijos yra apskaitos principo ar sąmatos arba atskaitomybės subjekto pakeitimai. Nors po šiomis kategorijomis bus ir kitų pakeitimų, sąvoka apskaitos pakeitimas reiškia didelius nacionalinės apskaitos principų taikymo pokyčius. Apie šiuos pokyčius reikia pranešti verslo suinteresuotosioms šalims, pirmiausia akcininkams, bankams ar skolintojams, vyriausybinėms agentūroms ir kitoms organizacijai finansiškai priklausančioms grupėms.
Apskaitos principo pakeitimas dažnai susijęs su nusidėvėjimu arba atsargų vertinimu. Pavyzdžiui, įmonės, taikančios tiesinį nusidėvėjimo metodą, turės pranešti apie dvigubo mažėjimo balanso metodo pasikeitimą. Tiesus nusidėvėjimas sumažins turto buhalterinę vertę kiekvieną mėnesį ta pačia suma, o dvigubo mažėjimo balanso metodas pagreitina nusidėvėjimą pirmaisiais mėnesiais, todėl įmonės gali gauti daugiau naudos nusidėvėjimo proceso pradžioje.
Atsargų vertinimo apskaitos pokytis yra panašus. Taikant FIFO metodą, įmonės pirmiausia parduoda senesnes atsargas, o paskutinis į, pirmas išeina (LIFO) – priešingai – pirmiausia parduoda naujesnes atsargas. Šis pakeitimas turės įtakos grynosioms pajamoms, todėl informacija turi būti atskleista išorės suinteresuotosioms šalims.
Apskaitoje įmonės dažnai įvertina turtą tam tikra suma doleriais, įrašydamos prekę į didžiąją knygą. Apskaitos pakeitimas atsiranda, kai įmonės iš naujo įvertina turtą ir turi atlikti koregavimus. Pavyzdžiui, įmonės gali įrašyti mašinos naudingą tarnavimo laiką tam tikra suma doleriais arba įvertinti prestižą, susijusį su kitos įmonės įsigijimu. Jei auditoriai peržiūri šį įvertinimą ir nustato, kad jis netikslus arba kad jį reikia koreguoti, įmonės turi padaryti įrašą, kad ištaisytų straipsnį, ir padaryti pastabą dėl apskaitos pakeitimo.
Atskaitomybės subjekto pasikeitimas įvyksta, kai įmonė susijungia su kita, konsoliduoja arba nutraukia vieno ar kelių verslo vienetų veiklą. Dėl šių pakeitimų gali atsirasti kitas atskaitomybės subjektas, kuris bus atsakingas už finansinės informacijos rinkimą ir kūrimą. Nacionaliniai apskaitos standartai paprastai nustato reikalavimus, kuriems subjektas teikia finansinę informaciją įmonės ataskaitose, priklausomai nuo nuosavybės. Paprastai ataskaitų teikimo reikalavimai keičiasi, kai nuosavybės procentas yra mažesnis nei 25 proc., nuo 26 iki 50 proc. ir 51 proc. ar daugiau. Kiekviename lygyje reikės atlikti tam tikrą apskaitos pakeitimą ir atskleisti informaciją, todėl bus taikomas skirtingas finansinės atskaitomybės rengimo metodas, pagrįstas sujungimo ar konsolidavimo procesu.