Apyrankių lėšų rinkimas yra būdas labdaros organizacijoms surinkti pinigų parduodant apyrankes. Paprastai tai laikomas veiksmingu metodu, nes jis ne tik pritraukia pinigų, bet ir didina supratimą apie priežastį. Paprastai apyrankės lėšų rinkimas apima konkretų dizainą ar spalvą, susietą su priežastimi.
Nors atrodo, kad apyrankės lėšų rinkimo idėja atsirado mažiausiai devintajame dešimtmetyje, ji išpopuliarėjo 1980 m. gegužę. Lance Armstrong fondas pristatė geltoną apyrankę, pažymėtą LIVESTRONG logotipu. Jis patraukė dėmesį, kai juo dėvėjo įvairios įžymybės ir visuomenės veikėjai, o buvo parduota apie 2004 mln.
Apyrankės lėšų rinkimas gali būti ypač efektyvus būdas ekonominiu požiūriu. Labdaros tikslais jie paprastai yra gana pigūs gaminti ar nusipirkti, o tai reiškia, kad už vos dolerį parduodama kaina surinks daug pinigų. Žmonės, perkantys apyrankę, nebūtinai susirūpins, kad yra didelis antkainis: jei ką, kainodara jiems leidžia paaukoti prieinamą sumą, tačiau vis tiek jaučiasi ką nors gavę mainais.
Labdaros apyrankė dažniausiai gaminama iš silikono gelio. Ši medžiaga turi keletą privalumų: ji yra lanksti, todėl gali prisitaikyti prie įvairaus dydžio riešų; jis yra gana tvirtas, tai reiškia, kad jis nesugrius; ir patogu nešioti su nedideliu dirginimu. Tai palyginti su mažiau populiariomis medžiagomis, naudojamomis kai kuriose apyrankėse, pavyzdžiui, juostelėse.
Dažniausiai labdarai yra aktuali apyrankės spalva ir/ar dizainas. Pavyzdžiui, LIVESTRONG apyrankė buvo geltona – tokią spalvą dėvėjo lenktynių lyderis Lance’o Armstrongo dviračių sporto šakoje. Kiti pavyzdžiai: rožinė – žvėrių vėžys ir raudona – AIDS, kurios jau buvo įtrauktos į informavimo juosteles ir kitus informavimo elementus.
Ko gero, geriausiai žinoma apyrankių lėšų rinkimo akcija apima baltą juostą, naudojamą Pasauliniame kvietime veikti prieš skurdą. Ji buvo keletą kartų pritaikyta konkretiems įvykiams ir dienoms, pvz., 2005 m. kampanijai „Padaryk skurdą istorija“. Kitaip nei kai kurios labdaros apyrankės, balta juosta, be abejonės, labiau naudojama kaip informavimo simbolis, o ne lėšų rinkimas, o kampanijos dalyviai skatina skurdesnių šalių žmones savo apyrankę, o ne pirkti.
Jau seniai sklando istorijos, teigiančios, kad vaikai labdaros apyrankių koncepciją pritaikė ne tik kaip mados prekę, bet ir kaip seksualinį rodiklį. Pasikartojančiose istorijose teigiama, kad tam tikros spalvos dėvėjimas rodo norą užsiimti tam tikro tipo seksualine veikla. Yra mažai tvirtų įrodymų, kad taip yra, ir atrodo, kad tai daugiausia miesto legenda.