Apytikslis rimas, kartais vadinamas artimuoju rimu, atsiranda tarp dviejų žodžių, kurie skamba panašiai, tačiau rimtai rimuojasi ne visai tiksliai. Jis kontrastuoja su tobulu ar tikru rimu, kuriame žodžiai iš tikrųjų rimuoja. Prietaisas naudojamas poezijoje, eilėraščiuose ir dainų kūrime, kai tikras rimas neatitinka kūrinio prasmės arba kai nėra tikro rimo.
Kaip ir tikrojo rimo atveju, apytikslis rimas dažniausiai būna paskutiniame kirčiuotame skiemenyje. Paprastai jis yra vienaskiemis, o tai reiškia, kad artimasis rimas taikomas tik vienam skiemeniui. Daugiakiemis šalia rimo, kuris yra apytikslis rimas, kuriame daugiau nei vienas skiemuo iš dviejų žodžių beveik rimuojasi, yra gana retas.
Tikro rimo pavyzdys būtų žodžiai „tiesa“ ir „mėlyna“. Artimo rimo pavyzdžiai būtų „plotis“ ir „gylis“. Nors šie du žodžiai iš tikrųjų nėra rimuoti, panašus garsas yra panašus į rimą.
Viena iš pagrindinių priežasčių naudoti apytikslį rimą yra tai, kad tiesiog nėra žodžio, kuris puikiai rimuotų su atitinkamu žodžiu. Kai taip nutinka, šalia rimo rašytojas gali laikytis pirminio žodžio pasirinkimo, šiek tiek ištempiant taisykles. Angliškų žodžių, kuriuose nėra tobulo rimo, pavyzdžiai yra angst, bulb, filmed, oblige ir wolves. Kai kuriems skaičių ir vietų rodikliams taip pat trūksta tobulo rimo anglų kalba. Tai apima penktą, šeštą, aštuntą ir dvyliktą.
Kitas apytikslio rimo tikslas – leisti vartoti konkretų žodį, net jei jis nelabai tinka rimo schemoje. Tai dažniausiai nutinka, kai rašytojas nori perteikti tam tikrą vaizdą ar emociją ir tam reikia konkretaus žodžio ar žodžio rūšies. Kai kuriais atvejais gali būti tikras rimas, tačiau jis gali neatitikti eilėraščio nuotaikos ar tėkmės arba gali neturėti prasmės, atitinkančios istoriją ar pranešimą.
Paprastai bet kurioje rimo schemoje vietoje tobulo rimo gali būti naudojamas artimas arba apytikslis rimas. Jis gali būti naudojamas visame kūrinyje arba gali būti sumaišytas su puikiai rimuojančiomis linijomis. Tam tikros formalios poezijos formos neleidžia naudoti artimųjų rimų, o reikalauja, kad visi rimai būtų tobuli. Tai nereiškia, kad rašytojas šiuose formatuose negali naudoti artimojo rimo, tai tiesiog reiškia, kad tai darydamas jis sukuria kūrinį, kuris neatitinka formos standartų.