Romėnų poeto Ovidijaus kūrinyje „Metamorfozės“ pasakojamame apie graikų mitologiją, Arachnė yra audinių dažytojo Idmono dukra iš Kolofono miesto Lidijoje. 6 skyriuje Ovidijus pasakoja apie lemtingą Arachnės susitikimą su deive Pallas Atėne.
Arachnė, aiškina Ovidijus, yra jauna moteris, kuri neseniai neteko mamos. Nors ji mažai gimusi, šlovę iškovojo savo sugebėjimais staklėse. Ji tokia įgudusi, kad nimfos palikdavo kaimą ir naida savo vandeningus namus, kad ateitų stebėti jos darbą, kuris spinduliuoja talentu, kuris gali kilti tik iš Atėnės, audimo deivės.
Pilna pasididžiavimo, Arachne smerkia ryšį: net audimo metu – kai kiekvieną jos žingsnį ir pasirinkimą įgalina ir padeda deivė – ji teigia esanti savo talento šaltinis. Akivaizdžiai nepaisydama, ji netgi meta iššūkį Atėnei įgūdžių konkurse.
Staiga scenoje pasirodo sena moteris. Būdama sena, ji pasakoja Arachnei, yra išmintinga ir ateina nešdama gerų patarimų. Ji įspėja Arachnę nustoti būti tokia įžūli ir maldauti Atėnės atleidimo. Ji patikina, kad Atėnė atleis jos nusižengimą, o Arachnės šlovė ir genialumas vis tiek bus pripažinti.
Arachnė atsako įžeidinėdama. Ji puola seną moterį, kad ji plepėtų, atmeta jos patarimą ir vėl meta iššūkį Atėnei pasirodyti. Po to paaiškėja, kad senoji moteris yra persirengusi Atėnė, o dabar ji išryškėja kaip deivė. Visi yra nustebinti, išskyrus Arachnę, kuri tik šiek tiek parausta ir atnaujina savo reikalavimą dalyvauti konkurse. Šį kartą Atėnė tyliai sutinka.
Kiekvienas iš jų eina prie staklių ir pradeda austi, naudodamiesi įvairiomis spalvomis, įskaitant Tiro violetinę ir aukso siūlus, kurdami scenas iš dievų istorijos. Atėnė nusprendžia pavaizduoti 12 olimpiečių su Dzeusu centre, diskutuojančiais, kaip bus pavadintas miestas, kuris turėjo tapti Atėnais, ir Atėnės bei Poseidono varžybas dėl šios garbės. Atėnė rodo Poseidono dovaną – arklius, konkuruojančius su jos pačios dovana – alyvmedžiais.
Kiekviename savo gobeleno kampe Atėnė pastato žmogų, kuris niekinamai elgėsi su dievais ir buvo nubaustas. Viename ji vaizduoja Haemusą ir Rodopę, kurie nepaisė dievų ir buvo paversti kalnais. Kitoje ji rodo pigmenę, kuri įžeidė Herą ir buvo paversta gerve. Taip pat parodyta Antigonė, kuri varžėsi su Hera dėl grožio ir buvo pakeista į gandrą, kaip ir Cinyras, kurio dukros buvo paverstos marmuru.
Arachnė, priešingai, renkasi istorijas, kuriose mirtingieji dievai buvo nugalėti arba žeminami arba elgėsi kaltai. Ji parodė, kad Dzeusas atsigręžė į jautį, kad suviliotų Europą; kaip gulbė, viliojanti Ledą; kaip satyras, viliojantis Antiopę; apsimesti Amfitrionu, kad suviliotų Alkmeną; paversti auksu, kad suviliotų Danae; kaip liepsna su Egina, piemuo su Mnemosyne ir gyvatė su Deois. Ji panašiai elgėsi su Poseidonu, Apolonu, Dionisu ir kitais dievais.
Atėnė, žvilgtelėjusi į gobeleną, supyksta ir puola Arachnę, kuri atsako pasikorusi. Atėnė neleidžia jai mirti, bet pasmerkia ją ir kabinti, ir austi amžinai… kaip vorą.