Arbata būna įvairių skonių ir stilių, tačiau arbatos taninų yra visų rūšių arbatose. Taninai priklauso natūraliai molekulių klasei, vadinamai „polifenoliais“, kitaip vadinamais „katechinais“. Kartų skonį, kurį kai kurie žmonės patiria išgėrę arbatos, sukelia taninai. Dėl savo sutraukiamumo arbatoje esantys taninai taip pat gali sukelti sausumo, raukšlėjimo pojūtį žmogaus burnoje.
Arbatos taninai taip pat lemia rusvą arbatos spalvą. Tamsesnėse arbatose paprastai yra didesnė arbatos taninų koncentracija nei šviesesnėse. Dažniausiai „tikrosios“ arbatos, tokios kaip žalioji arbata, oolongas ir juodoji arbata, turi daugiau taninų nei žolelių arbatos. Taninų koncentracija arbatos puodelyje taip pat didėja, kuo ilgiau leidžiama arbatai stingti. Taigi, jei arbatos puodelis stovi per ilgai, ją geriančiam žmogui gali pasirodyti, kad jos skonis bus pernelyg pikantiškas ar kartaus.
Arbatoje esantys taninai dažnai buvo painiojami su tanino rūgštimi – chemine medžiaga, naudojama gyvūnų odoms rauginti. Tai klaidinga nuomonė. Nors arbatos taninai priklauso tai pačiai cheminių medžiagų klasei kaip tanino rūgštis, jie nėra tokie patys. Arbatoje esančių taninų yra ir kituose maisto produktuose, pavyzdžiui, granatuose, spanguolėse, kakavoje ir raudonajame vyne.
Manoma, kad arbatos taninai, vartojami saikingai, turi tam tikros naudos sveikatai. Pavyzdžiui, manoma, kad arbatoje esantys taninai kovoja su tam tikromis bakterijų rūšimis, esančiomis žmogaus burnoje, taip užkertant kelią blogam burnos kvapui ir ertmėms. Taip pat manoma, kad arbatos taninai kai kuriuos žmones ramina ir atpalaiduoja, o tai gali neutralizuoti nervingumą ar nervingumą, kurį kartais sukelia tam tikrose arbatose esantis kofeinas.
Tyrimai rodo, kad arbatoje esantys taninai, vartojami dideliais kiekiais, gali sutrikdyti augalinės geležies pasisavinimą. Todėl asmenims, kuriems trūksta geležies arba kurie negauna geležies iš mėsos šaltinių, rekomenduojama apriboti arbatos suvartojimą iki ne daugiau kaip keturių puodelių per dieną. Jei asmuo nerimauja dėl mažo geležies kiekio, taip pat rekomenduojama negerti arbatos valandą prieš valgį arba po jo.
Daugelis žmonių mano, kad arbata gali padėti kovoti su peršalimu ir kitomis panašiomis ligomis. Kai kurie tyrimai rodo, kad tokiam įsitikinimui gali būti patikrinamas pagrindas. Arbatos taninų sąveika su geležies įsisavinimu gali neleisti tam tikroms ligas sukeliančių bakterijų padermėms įsisavinti geležies, reikalingos klestėti. Tai veiksmingai išbadytų bakterijas ir padėtų žmogaus imuninei sistemai kovoti su liga.