Arboskulptūra yra turtinga ir šimtmečius menanti meno forma, kai medžiai lėtai lenkiami ir įskiepijami į gražias ir funkcionalias formas, tokias kaip pynimai, tilteliai, kėdės, hamakai, net pilni namai. Arboskulptūra yra skirta parodyti harmonijos laipsnį, kurį galime patirti su gamta, atsargiai formuodami ją augant, o ne pjaustydami ir pašalindami bet kokį pirminės formos reginį. Arboskulptūros atvaizdai meno kūriniuose pasirodo jau nuo 1516 m.
Arboskulptoriumi gali būti bet kas – tereikia kelių paprastų sodo įrankių – skiepijimo peilio, genėjimo šlifavimo, tempimo juostos, kastuvo ir jauno bei lankstaus medžio darbui. Tuopos, obelys, beržai, gluosniai, vyšnios, uosiai ir raudonalksniai yra tinkami formuoti arboskulptūrą. Pradedantiesiems arboskulptoriams paprastos arkos, pynimai, įrankių laikikliai ir tvoros yra geri projektai. Pažengusiems viskas įmanoma! Pavėsinės, valtys, kopėčios, klasės, didelės arkos, vartai ir viskas. Medžius netgi galima įkalbėti į vitražą.
Axelis Erlandsonas yra garsiausias arboskulptūros meno žmogus. Švedijos imigrantų sūnus, buvęs Kalifornijos centrinėje dalyje, vėliau persikėlė į vietovę tarp San Chosė ir Santa Kruzo. Daug metų jis praleido ten kurdamas fantastiškas abstrakčias ir funkcionalias formas iš augančių medžių, o 1947 m. pavasarį atidarė „medžių cirką“, kuris pritraukė turistus visame pasaulyje. Erlandsonas praleido 40 metų kurdamas arboskulptūrą ir mirė 1964 m. Jo medžio cirkas tebestovi ir šiandien.
XX amžiaus pradžios meno kūriniuose iš Vokietijos pavaizduoti ištisi tvartai, pagaminti iš kruopščiai prižiūrimų medžių. Visai neseniai Mitchellas Joachimas, MIT Media Lab’s Smart Cities grupės narys, kartu su architektu Javieru Arbona ir ekologijos inžinieriumi Lara Greden atgaivino „gyvenamojo namo“ arboskulptūros idėją, sukūrė CG maketus ir aiškino, kaip namas, pagamintas tik iš medžių, galėtų atlaikyti stichijas ir išlikti nepaliestas šimtus metų, nedarant mažai priežiūros. Toks namas ne tik nepakenktų aplinkai, bet ir iš tikrųjų turėtų teigiamą poveikį, pašalindamas anglies dioksido perteklių iš oro ir gamindamas šviežią deguonį. Arboskulptūra, jei ji prigitų, gali būti svarbi ekologiškesnės ateities sudedamoji dalis.