Archeologinis turizmas reiškia procesą, kai žmonės keliauja į istorines ir archeologines lankytinas vietas. Priežastis, kodėl jis vadinamas archeologiniu turizmu, yra dėl to, kad juo dažnai siekiama surengti apsilankymus archeologinėse vietose, kur buvo aptiktos senovės vietos ir artefaktai, pavyzdžiui, Egipto piramidės. Archeologinis turizmas gali būti priemonė turistams patenkinti savo smalsumą senosioms vietovėms arba gali būti skirta turistams, kurie gali būti studentai ir mokslininkai, šviesti.
Dažniausiai regiono, kuriame yra senienos, valdžia skatina archeologinį turizmą kaip priemonę šviesti žmones apie jų turtingą kultūros paveldą arba tiesiog kaip priemonę užsidirbti iš apsilankančių turistų. Turizmas yra toks didelis verslas, kad kai kurių ekonomikų išlikimas daugiausia priklauso nuo jo. Dėl šios priežasties kai kurios vyriausybės gali reklamuoti savo kultūrą ir skatinti archeologinį turizmą kaip priemonę gauti daugiau lėšų. Turistai išleidžia pinigus lėktuvų bilietams, transportui, maistui, apgyvendinimui, paslaugoms ir artefaktų pirkimui. Valdžia taip pat gauna naudos iš mokesčių, taikomų tokių turistų išlaidoms.
Archeologinio turizmo vieta gali būti bet kas įdomi – nuo muziejų, kuriuose saugomi artefaktai, iki pačių kasinėjimų vietų. Kartais archeologinis turizmas apima ir kitus susijusius bruožus, pvz., istorinių vietų atkūrimą arba modernesnių vietovių modeliavimą, kad atrodytų kaip kultūriškai svarbios, kurių gali nebelikti. Pavyzdžiui, modeliavimas gali apimti kažką panašaus į miestą vaiduoklį, kuris atrodytų taip, kaip atrodytų miestas nuo senovės.
Vienas iš archeologinio turizmo trūkumų yra pavojus, kurį tikrai istorinėms vietovėms gali kelti gausiai į šias vietas besileidžiančių turistų minios. Net ir laikantis griežtų apribojimų, visada yra pavojus, kad tokioms vietoms bus padaryta žala, galinti turėti įtakos istorinių vietų nesugadinimui. Pavyzdžiui, kai turistai lankosi urvuose su senoviniais paveikslais ant sienų, nuolatinis žmonių srautas gali lemti tinkamai išsaugoto vietos statuso eroziją. Regiono, kuriame vyksta archeologinis turizmas, vyriausybė turi nuspręsti, ar pajamos, kurias ji gauna iš turizmo prekybos, yra geras kompromisas siekiant sumažinti vietovių istorinę vertę.