„Architecture for Humanity“ yra labdaros organizacija, kuri taiko architektūros principus humanitariniams klausimams, pradedant medicininės priežiūros poreikiu Afrikoje ir baigiant noro sukurti reabilitacijos programas išsivysčiusių pasaulio šalių žmonėms. Ši organizacija tiki, kad skatindami architektus bendradarbiauti projektuose, jie gali sukurti protingus, novatoriškus, užjaučiančius ir gražius įvairių socialinių problemų sprendimus.
Ši organizacija buvo įkurta 1999 metais San Franciske, Kalifornijoje. Vietinių skyrių galima rasti visame pasaulyje, paprastai veikiantys dideliu savarankiškumu nuo pagrindinės organizacijos. Nepriklausomybė leidžia vietos organizacijoms propaguoti regioninius architektus, tradicijas ir technologijas, o ne taikyti visiems tinkantį metodą, o tai yra dažna išsivysčiusiame pasaulyje veikiančių pagalbos organizacijų problema. Architecture for Humanity teikia paslaugas visur, kur jų reikia, ir skatina aukšto lygio tarptautinį bendradarbiavimą vykdant tokius projektus kaip atvirojo kodo architektūra.
Nors gali atrodyti keista manyti, kad architektūra gali išgelbėti pasaulį, gera architektūra iš tikrųjų yra labai svarbi, o daugelį humanitarinių problemų iš tikrųjų galima palengvinti tokiais projektais, kaip „Architecture for Humanity“ visame pasaulyje. Nors pastatų konstrukcijos nebūtinai gali išspręsti problemą, tai gali būti žingsnis teisinga kryptimi. Pavyzdžiui, sunku teikti medicininę priežiūrą be klinikos ar ligoninės, kurioje tai būtų galima padaryti, o įprastinė ar pertvarkyta ligoninė gali būti ne tokia efektyvi kaip mobili klinika, kuri gali keliauti, kad teiktų sveikatos priežiūros paslaugas žmonėms, kuriems jos reikia. Architektūra žmonijai galvoja apie tai, kaip problemas galima spręsti iš architektūrinės perspektyvos ir kokie projektavimo ir projektų vykdymo patobulinimai galėtų sukelti teigiamų pokyčių vietos bendruomenėms.
Architektūros žmonijai narių skyriai dirbo su tokiais projektais kaip atstatymas po stichinių nelaimių, tokių kaip žemės drebėjimai, uraganai ir cunamiai. Jie taip pat suteikė būstą pabėgėliams ir benamiams, taip pat dirbo tokiose struktūrose kaip vaikų žaidimų aikštelės karo zonose, mokyklos, sporto įrenginiai ir darbo mokymo centrai, skirti suteikti gyventojams galimybę padėti sau.
Daugelis „Architektūra žmonijai“ projektų apima aplinką tausojančią ir tvarią statybos etiką, kad jų projektai nedarytų neigiamo poveikio natūraliai aplinkai. Taip pat populiarus regioninių bendruomenių tradicinių statybos metodų integravimas. Pavyzdžiui, užuot sukūrę identiškus namus žmonėms, kuriems jų reikia Meksikoje, Floridoje ir Sudane, „Architektūra žmonijai“ skyriuose bus svarstoma, kaip tų regionų žmonės naudojasi savo namais, kokių statybinių medžiagų yra ir kaip bus ilgalaikėje perspektyvoje, kad būtų parengti projektai, tinkami jų nustatymui.