Ginčinis dialogas yra žodinio bendravimo rūšis, kai du ar daugiau asmenų bando pasiekti sutarimą diskusijų metu. Šio tipo dialogas gali suktis apie vieną konkrečią temą arba kelias skirtingas temas. Nors paprastai aistringas ir gyvas, ginčytinas dialogas paprastai yra gana civilizuotas ir dažnai vyksta struktūrizuotoje aplinkoje, kai kiekvienas dalyvis laikosi bendrų taisyklių.
Dažnai laikomi žodinėmis teniso rungtynėmis, ginčytino dialogo dalyviai paeiliui keičiasi salvėmis ir meta iššūkį oponentams faktais ir pasiūlymais, kad patvirtintų savo poziciją. Paprastai rungtynės prasideda, kai vienas priešininkas paduoda tašką arba pasiūlymą. Tada pasiūlymas ginčijamas kontrapunktu, o atsakant į pradinį teiginį pakeičiama arba sustiprinama papildoma faktine parama. Diskusijos tęsiasi tol, kol dalyviai pasiekia sutarimą, kuris gali būti susitarimas dėl faktų arba pripažinimas, kad ir taškas, ir kontrapunktas galioja ir susitarimo paprasčiausiai pasiekti nepavyks.
Šis dialogo tipas dažnai naudojamas ne tik įtikinimui, bet ir švietimui. Pavyzdžiui, mokytojas gali pasitelkti tokio tipo kartotojus, kad mokytų savo mokinius ir padarytų tam tikrą išvadą. Mokytojas gali paprašyti mokinio pareikšti savo nuomonę tam tikru klausimu, o tada užginčyti šią nuomonę, įtikinti mokinį dar kartą išnagrinėti savo nuomonę, kol padarys tinkamą išvadą. Šis mokymo metodas, dažnai naudojamas kolegijose ir absolventų išsilavinimo lygiuose, kartais vadinamas Sokratišku metodu garsaus filosofo Sokrato vardu, kuris dažnai mokydavo savo mokinius pasitelkdamas argumentuotą dialogą.
Vienas iš dažniausiai pripažintų argumentuoto dialogo forumų yra politinės diskusijos. Politinių debatų metu kandidatai išsako savo nuomonę ir nuomones, kurioms vėliau paprastai meta iššūkį jų oponentai. Diskusijos, nors ir dažnai gana karštos, paprastai vyksta civilizuotai, moderatorius užtikrina, kad kiekvienam kandidatui būtų skirtas ribotas laikotarpis, per kurį jis galėtų išdėstyti savo mintis ir prieštaravimus. Šio tipo forumuose dialogas apima kelias pagrindines temas, o ne vieną pagrindinį klausimą. Šio tipo argumentuoto dialogo tikslas yra ne pasiekti sutarimą, o įtikinti rinkėjus palaikyti vieną ar kitą kandidatą.
Be auklėjimo ir įtikinėjimo, ginčytinas dialogas gali būti ir pramogų šaltinis. Pavyzdžiui, daugelis mokyklų turi debatų komandas, kurios rengia rungtynes, kurių metu asmenys ar komandos dalyvauja gyvame dialoge ginčydami konkrečią problemą. Šių konkursų tikslas – ne tik tobulinti įgūdžius, kuriuos mokinys galėtų panaudoti ateityje, bet ir linksminti bei informuoti žiūrovus, stebinčius dinamiškas konkurso dalyvių diskusijas.