Ariboflavinozė yra būklė, kuriai būdingas riboflavino trūkumas. Jis taip pat vadinamas hiporiboflavinoze. Iš pradžių ariboflavinozė buvo žinoma lotynišku terminu pellagra sin pellagra, kuris reiškia „pelagra be pellagros“. Taip yra todėl, kad dėl šios būklės atsiranda požymių, panašių į pellagrą, kuri yra niacino arba vitamino B3 trūkumas.
Riboflavinas, taip pat žinomas kaip laktoflavinas arba vitaminas B2, yra atsakingas už žmonių augimo skatinimą. Jo galima rasti tokiuose maisto produktuose kaip pienas, kiaušiniai ir lapinės žalios daržovės. Taigi ariboflavinozė dažniausiai siejama su riboto riboflavino turinčio maisto kiekio vartojimu.
Tiksliau, ariboflavinozė yra susijusi su baltymų ir energijos nepakankamumu, o tai rodo, kad baltymų suvartojama nepakankamai. Ši netinkamos mitybos forma apima kwashiorkor ir marazmus; pastarasis yra panašus į kwashiorkor, bet su nepakankamu kalorijų kiekiu. Ariboflavinozė dažniausiai pasireiškia regionuose, kur žmonės yra priklausomi nuo maisto produktų, kuriuose trūksta riboflavino arba nevartoja pakankamai maisto produktų, kurių sudėtyje yra riboflavino. Pavyzdžiui, kai kuriose Azijos ir Karibų jūros šalyse dietos daugiausia sudaro maisto produktai, tokie kaip ryžiai ar kukurūzai, kurių iš viso nėra riboflavino. Baltymų energijos trūkumas yra didžiausias tam tikrose Afrikos šalyse.
Kai kurie gydytojai alkoholizmą nurodė kaip ariboflavinozės priežastį. Taip yra todėl, kad besaikis gėrimas gali sunaikinti kepenis, o po to sutrikęs organas negali tinkamai panaudoti riboflavino. Taip pat žinoma, kad antiretrovirusiniai vaistai arba vaistai, naudojami retrovirusų, pvz., žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) infekcijai gydyti, sukelia riboflavino trūkumą. Tačiau netinkama mityba išlieka pagrindine ariboflavinozės priežastimi.
Ariboflavinoze sergantis asmuo paprastai turi kampinį cheilitą, kuriam būdingi pažeidimai burnos kampuose arba lūpose; ir stomatitas arba burnos gleivinės uždegimas. Kiti būklės simptomai yra šviesiai purpurinis raudonas liežuvis, gerklės skausmas ir kraujuojančios arba niežtinčios akys. Ekstremaliais atvejais pacientas gali sirgti anemija arba sumažėti raudonųjų kraujo kūnelių skaičius; arba seborėjinis dermatitas – uždegiminė odos būklė, kuriai būdinga oda su pleiskanojančiomis baltomis arba geltonomis žvyneliais.
Ariboflavinozę ja sergantieji gali įveikti subalansuodami mitybą su riboflavino turtingu maistu. Kai kuriais atvejais gydytojai gali skirti papildomas vitamino B2 dozes arba derinti jį su kitais vitaminais. Medicinos institutas, ne pelno siekianti nevyriausybinė organizacija, priklausanti Jungtinių Valstijų Nacionalinei mokslų akademijai, rekomenduoja sveikiems suaugusiems riboflavino paros normą nuo 1.1 iki 1.3 miligramo.