Arterijų sukietėjimas, dar žinomas kaip aterosklerozė, yra būklė, kuri išsivysto, kai išilgai arterijų sienelių atsiranda riebalų ir kitų medžiagų, vadinamų apnašomis. Kadangi arterijose kaupiasi ir sukietėja daugiau apnašų, širdis turi dirbti daug sunkiau, kad kraujas būtų tiekiamas visame kūne. Galiausiai ši būklė gali sukelti koronarines ligas, įskaitant insultą, širdies priepuolį ir nereguliarų širdies ritmą.
Asmens arterijos pamažu sukietėja. Kai laikui bėgant atsiranda daugiau apnašų, žmogui atsiras simptomai. Šie simptomai gali skirtis priklausomai nuo to, kurioje arterijoje susikaupia apnašos.
Jei širdies arterijose atsiranda arterijų sukietėjimas, žmogus gali patirti simptomus, panašius į širdies priepuolį, įskaitant krūtinės skausmą ir dusulį. Aterosklerozės simptomai smegenų arterijose dažnai yra rankų ir kojų nejautrumas, sunku kalbėti ir suglebę veido raumenys. Asmuo, kuriam galūnių arterijose kaupiasi apnašos, dažnai patirs sunkumų vaikščioti. Jei apnašos smarkiai susikaupia galūnėse, gali prireikti amputacijos. Kai aterosklerozė atsiranda arterijose, vedančiose į inkstus, žmogui gali išsivystyti hipertenzija arba inkstų nepakankamumas.
Tam tikri veiksniai gali paspartinti ar sukelti arterijų sukietėjimą. Rizikos veiksniai gali būti hipertenzija ir didelis blogojo cholesterolio kiekis. Nikotinas, nutukimas ir (arba) fizinio aktyvumo trūkumas taip pat gali padidinti aterosklerozės tikimybę. Žmogus, kurio racione yra riebalų perteklius ir trūksta vaisių bei daržovių, rizikuoja susirgti ateroskleroze.
Aterosklerozės vystymuisi įtakos turi ir žmogaus savybės. Žmogui senstant, jis labiau linkęs vystytis sukietėjusioms arterijoms. Vyrai ir afrikiečių kilmės žmonės taip pat yra jautresni šiai būklei. Asmens genai taip pat yra rizikos veiksnys. Jei žmogaus tėvai ar artimi giminaičiai serga šia liga, jam gresia aterosklerozė.
Aterosklerozės gydymas skirtas padidinti kraujo tekėjimą į paveiktas arterijas. Gyvenimo būdo pakeitimas gali turėti didelių pokyčių. Apnašų progresavimą galima pažaboti sportuojant, laikantis sveikos mitybos ir metant svorį. Nustojus rūkyti, gali sumažėti blogojo cholesterolio kiekis ir padidėti gerojo cholesterolio kiekis.
Tam tikri vaistai gali padėti sumažinti arba pakeisti sukietėjusių arterijų poveikį. Aspirinas dažniausiai naudojamas aterosklerozei pažaboti, nes antitrombocitinis vaistas padeda išvengti kraujo krešulių susidarymo. Gydytojas taip pat gali skirti vaistus, tokius kaip fibratai ir statinai. Fibratai ir statinai didina gerojo cholesterolio kiekį ir mažina blogojo cholesterolio kiekį.
Kai arterijų sukietėjimas yra stiprus, gali prireikti kitokio gydymo. Angioplastika apima plono baliono įdėjimą į arteriją. Kai balionas yra susprogdintas kūne, jis padidina arterijos dydį ir pagerina kraujotaką. Kraujo tekėjimas taip pat gali būti pagerintas atliekant šuntavimo operaciją. Apylankos operacija pagerina kraujotaką, naudojant arterijas ar venas iš kitos kūno dalies arba sintetinio audinio užsikimšusios arterijos gydymui.