Artikainas yra vietinis anestetikas, dažniausiai naudojamas dantenoms nutirpti atliekant odontologijos procedūras ir vis dažniau naudojamas skausmui malšinti kitais medicinos tikslais. Nuo aštuntojo dešimtmečio vidurio ji buvo prieinama Europos gydytojams, o po 1970 metų ji pradėta naudoti visame pasaulyje. Palyginti su kitais anestetikais, tokiais kaip lidokainas, yra tam tikrų skirtumų ir tam tikrų prieštaravimų.
Iš pradžių „carticaine“ pavadinta medžiaga pirmą kartą buvo sukurta 1969 m. Europoje prekiaujama su prekės ženklu Ultracaine®, jos saugumą ir veiksmingumą patvirtino JAV maisto ir vaistų administracija (FDA) 2000 m. Netrukus po to, išskirtinis vaisto patentas pasibaigė ir nuo to laiko buvo pagamintos kelios bendrosios versijos ir pažymėtos prekės ženklais kitoms rinkoms. Pavyzdžiui, Šiaurės Amerikoje artikaino galima įsigyti kaip Astracaine®, Articadent®, Zorcaine® ir Septocaine®.
Kai aktyvus junginys paverčiamas vandenyje tirpia hidrochlorido druska, jis praskiedžiamas iki 4 procentų koncentracijos, atitinkančios 40 miligramų mililitre tirpalo. Į mišinį pridedamas nedidelis kiekis epinefrino, kitaip vadinamo adrenalinu. Tai veikia kaip vazokonstriktorius, todėl injekcija lieka lokalizuotose kraujagyslėse, o anestezinis poveikis išlieka ilgiau.
Artikaino afektinis mechanizmas yra identiškas kitų po oda švirkščiamų preparatų, tokių kaip lidokainas ir prilokainas, kurie buvo naudojami daug ilgiau. Jie blokuoja natrio ir kalio kanalus, kuriais nervinės ląstelės galas perduoda signalą kitai nervinei ląstelei. Ryšio tarp gretimų nervų ląstelių nutraukimo poveikis yra laikinas ir palaipsniui visiškai pasikeičia. Tačiau skirtingai nei lidokainas, artikaino pusinės eliminacijos laikas yra 20–30 minučių; jo anestezinis poveikis trunka neilgai.
Palyginti trumpai trunkančioms odontologinėms procedūroms tai gali būti tinkamiausias anestetikas, nes normalus pojūtis grįžta gana greitai. Atliekant daugiau laiko reikalaujančių procedūrų, tikriausiai prireiktų daug kartų naudoti vaistą. Pacientams, kurie yra alergiški sulfitams ar sulfonamidams, artikaino švirkšti negalima. Pacientai, turintys kraujagyslių problemų, galinčių paveikti adrenalino, pvz., nereguliarus kraujospūdis ar astma, taip pat turėtų būti atsargūs.
Viena iš retų injekcinių vietinių anestetikų komplikacijų yra parestezija – ilgalaikio, galbūt nuolatinio tirpimo būsena. Kai kurie tyrimai parodė didesnį parestezijos dažnį po gydymo artikainu. Reikėtų pažymėti, kad tai labai reta ir kad viena paplitusi teorija apie jo priežastį yra fizinis nervų pažeidimas švirkštų adatomis.
Artikainas, kaip bendras nervų inhibitorius, yra palyginti naujas vaistas ir turi įrodyti save medicinos bendruomenei. Klinikiniai tyrimai ir eksperimentinis naudojimas parodė žadama epidurinio skausmo slopinimo ir ilgalaikės intraveninės regioninės anestezijos. Taip pat svarstomi galimo artikaino, kaip stuburo blokados, veiksmingumo tyrimai.